SALDUTIŠKIO DVARO SODYBA

Utenos rajone esančio Saldutiškio miestelio pavadinimas kildinamas nuo čia kadaise gyvenusių Gudų. Saldutiškis ankščiau net buvo rašomas ir tariamas su viena pakeista raide – Salgudiškis, taip apibūdinant Gudų apgyvendintą salą ar vietovę.

Dvaras šioje teritorijoje minimas nuo XVIII a. pabaigos. Ilgiausiai jį savo rankose išlaikė sena Rusijos giminė Jaloveckiai. 1832 metais dvarą nusipirkęs Antanas Jaloveckis laikomas dvaro įkūrėju. Jo sumanymu Saldutiškyje iškilo klasicistiniai dvaro rūmai, dygo ūkiniai pastatai.

Labiausiai dvaras suklestėjo, kai reikalus į savo rankas perėmė Antano Jaloveckio anūkas, Boleslavas Jaloveckis. Peterburgo karo akademiją baigęs dvarininkas rimtai domėjosi geležinkeliais. Tikėjo, kad šie objektai turėtų duoti pelno ir karo, ir taikos metu. Dvarininkas ne tik pirko geležinkelių akcijas, bet ir domėjosi konstrukciniais sprendimais. Dvaro bibliotekoje palinkęs prie brėžinių dvarininkas suprojektavo du elitinius prabangius caro traukinius. Vienas buvo dešimties, kitas dvylikos vagonų. Dvarininkas vos nepražilo, kai 1888 metais gavo žinią, kad jo projektuotas traukinys, kuriuo vyko caro šeima, nuvažiavo nuo bėgių. Laimei projektuojant traukinius daug dėmesio buvo skirta saugumui. Tad garbingos šeimos keleiviai atsipirko tik lengvais nubrozdinimais. Už saugų projektą Boleslovas Jaloveckis sulaukė pripažinimo ir dovanų. Jam buvo leista prisipirkti žemių aplink Saldutiškį. Dvaro valdos akimirksniu ėmė augti. Dvarui buvo priskirti Antalamėstės, Krivasalio, Plaučiškių, Trinkūnų, Pakievenio, Pavyžinčio, Varniškių, Vilkolakių kaimai.

Valdas praplėtęs dvarininkas investicijų negailėjo ir savo sodybai. Pasikvietus statybininkus užvirė rimti darbai. Dvaro pašonėje buvo statoma arklidė, tvartas, kluonas, ledainė. Aplink rūmus suformuotas vienuolikos hektarų parkas, sodas, gėlynai. Net keletas miško kvartalų užsodinti maumedžiais.

Tačiau net ir ūkiniai rūpesčiai bei dvaro priežiūra užsigimusio inžinieriaus nuo pomėgio traukiniams neatitraukė. Didelę dalį Rusijos geležinkelių ir metalurgijos pramonės akcijų valdžiusio dvarininko pinigai neribojo. Tad ilgai nedelsęs ant popieriaus lapo nugulusius geležinkelių sumanymus, nusprendė išbandyti ir netoli gyvenamosios vietos. Turtingo dvarininko dėka per Saldutiškį nuteistas pirmasis Lietuvoje siaurukas. Siaurasis geležinkelis kursavo maršrutu Panevėžys – Švenčionėliai. Dvarininkas pats asmeniškai vadovavo ir prižiūrėjo geležinkelio tiesimo darbus. Įrengus geležinkelio stotį dvarininkas pasirūpino, kad nuo būtų supiltas tiesus kelias į dvarą.

Be geležinkelio dvarininkas rūpinosi ir Lietuvos politiniais reikalais. Rytų Lietuvą jis atstovavo Rusijos Dūmoje. Ilgą laiką buvo Vilniuje leisto laikraščio “Litwa” bendradarbis, apie Lietuvos reikalus parašė knygą. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniams karui turtingas dvarininkas atvėrė savo piniginę ir gausiai rėmė namus palikusius ir į Rusiją pasitraukusius lietuvius. Deja turtai nuo patį dgvarininką užklupusių ligų apsisaugoti nepadėjo. 1917 metais sulaukęs 71 metų Boleslovas Jaloveckis susirgo šiltine ir mirė.

Dar Saldutiškio dvaro savininkui gyvam esant dvaro reikalais pradėjo domėtis vienintelis jo sūnus Mečislovas Jaloveckis. Mokslus Peterburgo imperatoriškame licėjuje baigęs, vėliau agronomijos daktaro laipsnį įgijęs paveldėtojas Saldutiškyje įsteigė ūkio draugiją. Į jos veiklą įtraukė aplinkinių vietovių ūkininkus. Kaip tėvas turėjo aistrą geležinkeliams, taip jo sūnus dvarams. Mečislovas Jaloveckis važinėjo po visą Lietuvą grožėjosi jos dvarais. Mirus tėvui, Peterburge tuo metu gyvenęs dvarininkas grįžo į Lietuvą, tačiau Saldutiškyje neužsibuvo. Pasitraukė į Lenkiją, vėliau apsigyveno Londone, ten ėmęs į ranką teptuką ir akvarelę iš atminties ar fotografijų tapė ne ką kitą, o dvarus. Jų savo tapybos darbuose įamžino per pusantro tūkstančio dvarų.

Pirmojo pasaulinio karo metais be šeimininkų likusį dvarą buvo užėmusi karo komendantūra. 1938 metais dvare suskambo vienuolių maldos, čia buvo įkurtas Saleziečių vienuolynas. Deja jo veikla ilgai nesitęsė. Prasidėjus Antrojo Pasaulinio karo neramumams vienuolynas buvo uždarytas. Karo metasi čia įkurta ligoninė. Po karo dvare būstinę įkūrė stribai.

Dabar Saldutiškio dvaro pastatai privatizuoti. Dvarą prižiūri jį įsigijęs Arūnas Svitojus. Čia rengiami kultūriniai, pažintiniai renginiai, konferencijos, susitikimai.