SALDUTIŠKIO DVARO SODYBA

Utenos rajone esančio Saldutiškio miestelio pavadinimas kildinamas nuo čia kadaise gyvenusių Gudų. Saldutiškis ankščiau net buvo rašomas ir tariamas su viena pakeista raide – Salgudiškis, taip apibūdinant Gudų apgyvendintą salą ar vietovę.

Dvaras šioje teritorijoje minimas nuo XVIII a. pabaigos. Ilgiausiai jį savo rankose išlaikė sena Rusijos giminė Jaloveckiai. 1832 metais dvarą nusipirkęs Antanas Jaloveckis laikomas dvaro įkūrėju. Jo sumanymu Saldutiškyje iškilo klasicistiniai dvaro rūmai, dygo ūkiniai pastatai.

Labiausiai dvaras suklestėjo, kai reikalus į savo rankas perėmė Antano Jaloveckio anūkas, Boleslavas Jaloveckis. Peterburgo karo akademiją baigęs dvarininkas rimtai domėjosi geležinkeliais. Tikėjo, kad šie objektai turėtų duoti pelno ir karo, ir taikos metu. Dvarininkas ne tik pirko geležinkelių akcijas, bet ir domėjosi konstrukciniais sprendimais. Dvaro bibliotekoje palinkęs prie brėžinių dvarininkas suprojektavo du elitinius prabangius caro traukinius. Vienas buvo dešimties, kitas dvylikos vagonų. Dvarininkas vos nepražilo, kai 1888 metais gavo žinią, kad jo projektuotas traukinys, kuriuo vyko caro šeima, nuvažiavo nuo bėgių. Laimei projektuojant traukinius daug dėmesio buvo skirta saugumui. Tad garbingos šeimos keleiviai atsipirko tik lengvais nubrozdinimais. Už saugų projektą Boleslovas Jaloveckis sulaukė pripažinimo ir dovanų. Jam buvo leista prisipirkti žemių aplink Saldutiškį. Dvaro valdos akimirksniu ėmė augti. Dvarui buvo priskirti Antalamėstės, Krivasalio, Plaučiškių, Trinkūnų, Pakievenio, Pavyžinčio, Varniškių, Vilkolakių kaimai.

Valdas praplėtęs dvarininkas investicijų negailėjo ir savo sodybai. Pasikvietus statybininkus užvirė rimti darbai. Dvaro pašonėje buvo statoma arklidė, tvartas, kluonas, ledainė. Aplink rūmus suformuotas vienuolikos hektarų parkas, sodas, gėlynai. Net keletas miško kvartalų užsodinti maumedžiais.

Tačiau net ir ūkiniai rūpesčiai bei dvaro priežiūra užsigimusio inžinieriaus nuo pomėgio traukiniams neatitraukė. Didelę dalį Rusijos geležinkelių ir metalurgijos pramonės akcijų valdžiusio dvarininko pinigai neribojo. Tad ilgai nedelsęs ant popieriaus lapo nugulusius geležinkelių sumanymus, nusprendė išbandyti ir netoli gyvenamosios vietos. Turtingo dvarininko dėka per Saldutiškį nuteistas pirmasis Lietuvoje siaurukas. Siaurasis geležinkelis kursavo maršrutu Panevėžys – Švenčionėliai. Dvarininkas pats asmeniškai vadovavo ir prižiūrėjo geležinkelio tiesimo darbus. Įrengus geležinkelio stotį dvarininkas pasirūpino, kad nuo būtų supiltas tiesus kelias į dvarą.

Be geležinkelio dvarininkas rūpinosi ir Lietuvos politiniais reikalais. Rytų Lietuvą jis atstovavo Rusijos Dūmoje. Ilgą laiką buvo Vilniuje leisto laikraščio “Litwa” bendradarbis, apie Lietuvos reikalus parašė knygą. Prasidėjus Pirmajam Pasauliniams karui turtingas dvarininkas atvėrė savo piniginę ir gausiai rėmė namus palikusius ir į Rusiją pasitraukusius lietuvius. Deja turtai nuo patį dgvarininką užklupusių ligų apsisaugoti nepadėjo. 1917 metais sulaukęs 71 metų Boleslovas Jaloveckis susirgo šiltine ir mirė.

Dar Saldutiškio dvaro savininkui gyvam esant dvaro reikalais pradėjo domėtis vienintelis jo sūnus Mečislovas Jaloveckis. Mokslus Peterburgo imperatoriškame licėjuje baigęs, vėliau agronomijos daktaro laipsnį įgijęs paveldėtojas Saldutiškyje įsteigė ūkio draugiją. Į jos veiklą įtraukė aplinkinių vietovių ūkininkus. Kaip tėvas turėjo aistrą geležinkeliams, taip jo sūnus dvarams. Mečislovas Jaloveckis važinėjo po visą Lietuvą grožėjosi jos dvarais. Mirus tėvui, Peterburge tuo metu gyvenęs dvarininkas grįžo į Lietuvą, tačiau Saldutiškyje neužsibuvo. Pasitraukė į Lenkiją, vėliau apsigyveno Londone, ten ėmęs į ranką teptuką ir akvarelę iš atminties ar fotografijų tapė ne ką kitą, o dvarus. Jų savo tapybos darbuose įamžino per pusantro tūkstančio dvarų.

Pirmojo pasaulinio karo metais be šeimininkų likusį dvarą buvo užėmusi karo komendantūra. 1938 metais dvare suskambo vienuolių maldos, čia buvo įkurtas Saleziečių vienuolynas. Deja jo veikla ilgai nesitęsė. Prasidėjus Antrojo Pasaulinio karo neramumams vienuolynas buvo uždarytas. Karo metasi čia įkurta ligoninė. Po karo dvare būstinę įkūrė stribai.

Dabar Saldutiškio dvaro pastatai privatizuoti. Dvarą prižiūri jį įsigijęs Arūnas Svitojus. Čia rengiami kultūriniai, pažintiniai renginiai, konferencijos, susitikimai.

  • Saldutiškio dvaro sodybos rūmai Saldutiškio dvaro rūmai iškilo apie 1830 metus. Dvaro rūmus įsigijo ir čia rimtų pertvarkų ėmėsi senos Rusijos giminė Jaloveckių atstovas Antanas Jeloveckis. Jo sumanymu, pradėjus statybas rūmams parinktos grakščios formos. Rūmų centrinė dalis vieno aukšto, iš šonų – dviaukščiai korpusai. Į pastatą buvo patenkama pro šiaurietišką renesanso frontonėlį. Rūmų vidus puoštas…
  • Saldutiškio dvaro sodybos svirno liekanos Svirnas Saldutiškio dvaro sodybos kieme iškilo baigus pagrindinių rūmų statybas. Paprastai iš apvalių tąšytų rąstų ar medienos statomiems svirnams Saldutiškyje parinktos kitokios medžiagos. Siaurąjį geležinkelį tuo metu per Saldutiškį tiesęs dvarininkas pasirūpino, kad svirno statyboms darbininkai naudotų didžiulius akmenis. 1843 metais iškilusio svirno fasadas, langai puošti raudonų plytų apvadais. Svirne…
  • Saldutiškio dvaro sodybos ledainė Šaldytuvą dvaro šeimininkėms atstojusi ledainė Saldutiškyje pastatyta XIX pabaigoje. Tuo metu be ledainės neapsiėjo nė vienas rimtesnis dvaras. Vieno aukšto statinys buvo įgilintas į žemę. Taip lengviau buvo išlaikoma vėsi patalpų temperatūra. Į ledainę dvaro darbininkai žiemą prigabendavo kalnus ledo luitų. Dažniausiai juos pjausdydavo nuo užšalusių netolimų vandens telkinių. Tirpstant ledui…
  • Saldutiškio dvaro sodybos tvarto liekanos ; Saldutiškio dvaro sodybos arklidės liekanos Saldutiškio dvaro tvartas ir arklidės pastatytos 1898 metais. Tuo metu dvarą valdė Boleslavas Jaloveckis. Jis ir sumanė sodyboje atnaujinti ūkinius pastatus. Arklidės ir tvarto pastatai buvo mūrijami iš didžiulių akmenų. Juo rideno ir vieną prie kito lipdė šeimininko samdyti darbininkai. Pats dvarininkas daug laiko…
  • Saldutiškio dvaro sodybos parkas Saldutiškio dvaro rūmus supantis parkas įkurtas XIX amžiaus pabaigoje. Tuometinis dvaro šeimininkas Boleslovas Jaloveckis domėjosi ne tik geležinkeliais, projektavo traukinius ir tiesė bėgių linijas. Jam buvo svarbi ir supanti aplinka. Net nutiesęs kelią nuo geležinkelio stoties iki dvaro pasirūpino, kad jis būtų apsodintas tuopomis. Dar gražesnę gamtos oazę sukūrė savo namuose.…
  • Dryžių piliakalnis Saldutiškės piliakalnis dažnai dar vadinamas Dryžių vardu. Šį pavadinimą davė vietiniai nuo netoliese esančio Dryžių kaimo. Visą pailgą piliakalnį supa pelkėtos daubos. Į viršų statūs piliakalnio šlaitai driekiasi vietomis 8, vietomis 14 metrų. Aikštelės viršuje ankščiau buvo pylimas. Ariant jis išardytas. Šlaituose galima pamatyti apie 30 metrų pločio terasas. Papėdėje I tūkstantmetyje gyventa…
  • Stasiūnų pilkapynas Stasėnų kaimo pakraštyje akmenimis apjuostuose pilkapuose amžinojo poilsio atgulę V–VIII amžiuje šiose apylinkėse gyvenę vietiniai. Pilkapiuose laidoti imta pradėjus dirbti žemę. Žalvario amžiuje prieš laidojant žmones degindavo. Jų palaikus urnoje dažnai tik paramstydavo akmenimis. Vėliau, geležies amžiuje atsisakius deginimo kapai dažnai būdavo tik aptveriami akmeninėmis tvorelėmis. Panašiai, apjuostos ir Stasiūnų pilkapynų sampilos. Iš…
  • Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu Dryžių kaimo senkapuose stovintis stogastulpis pagamintas 1988 metais. Pagal 1871 metų pavyzdį stogastulpį atkūrė visa menininkų grupė: Giedrius Stulpinas, Audrius Krulis, Rytas Margeris, Irtas Zmuida, Darius Žukas. Tarp medžių iškilusio stogastulpio viršutinėje dalyje dantukų ir arkų ornamentu puoštas keturšlaitis stogelis. Jis dengia nukryžiuotojo statulėlę. Virš stogastulpio iškilęs paprastos kompozicijos kryželis. 1971…
  • Geniakalnio kapinynas Viduramžių ginklai, buities rakandai ir puošalai kartu su mirusiais žmonėmis dar XVI amžiuje palaidoti Geniakalnio kaime apylinkėse. Atskiroje 2 metrų aukščio aikštelėje 6 viduramžių kapai atrasti tik 1998 metais. Ėmus tyrinėti kapus, juose rasti geležiniai kirveliai, peiliai, ietigaliai. Be tuometinių ginklų kapuose aptikta ir buities daiktų bei papuošalų: viduramžių skustuvo fragmentas, žalvariniai žvangučiai,…
  • Subiškio pilkapynas Subiškio apylinkėse kelis šimtus metrų nusidriekusiame pilkapyne net 75 kapai. Juose žmonės palaidoti IX–XII amžiuje. Pilkapiuose amžinojo poilsio mirusieji imti laidoti pradėjus verstis žemės ūkiu. Kapai dažniausiai būdavo pažymėti užritintais akmenimis. Subiškyje virš metro iškilusius sampilus juosia duobės ir grioviai. XX a. 4 dešimtmetyje atlikus tyrinėjimus pilkapiuose rasta ne tik žmonių laidojimo pėdsakų.…
  • Kalnas vad. Šventakalniu Apie 20 metrų į viršų iškilęs beveik puskilometrio ilgio Šventakalnio pavadinimą gavęs gūbrys iš tolo matomas apylinkėse. Šventakalniu vadinama tik aukščiausia kalno dalis. Žemesnioji turi kitokį pavadinimą. Vieni keliais metrais žemesnįjį gūbrį vadina Atauga, kiti Pušalotu ar Pušelės kalnu. Pušimis ir krūmais apaugę visi kalno šlaitai. Tik užkopus į viršų atsidengia plynė.…

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Adresas : Laisvės a. 2, LT-28018 Saldutiškis, Utenos r.
El. paštas : saldutiskis@utena.lt
Telefonas : 838936781
Daugiau informacijos : http://www.saldutiskis.lt
Comments