BIRŽUVĖNŲ DVARO SODYBA

XIV amžiuje Biržuvėnuose buvo didelis karališkasis dvaras. Vėliau jis pateko į privačias rankas. Vienus savininkus keitė kiti, kol 1670 metų vasarį dvarą nusipirko Žemaitijos didikas Mykolas Gorskis. Jo šeima dvarą išlaikė apie  300 metų.

Darbų naujoje vietoje Mykolas Gorskis ėmėsi po vestuvių su Ona Vainaite. Biržuvėnuose išdygo reprezentaciniai rūmai, oficinos, ūkiniai ir gamybiniai pastatai. Namai tiek išorėje, tiek viduje buvo paženklinti giminės herbais, didiko padėtį pabrėžė meno kūriniai, brangūs raudonmedžio baldai. Laiką rūmuose skaičiavo iš bronzos ir marmuro pagamintas pastatomas laikrodis.

Prabangiuose rūmuose netrūko svečių. Atvykę jie mėgdavo pasivaikščioti pavasarį baltais žiedais nusagstytu sodu, gėlynų apsuptais parko takeliais. Vakarienei ponios puošdavosi žemę šluojančiomis suknelėmis. Ponai iš spintų traukdavo iškilmingus frakus. Tuo metu tarnaitės  traukdavo Gorskio inicialais puoštus dvyliktos prabos sidabro peilius, šaukštus, šaukštelius, rinkdavosi krištolines salotines, saldainines, aliejines. Visas jas gardžiausiais valgiais pripildydavo kukoriumi vadinamas lenkų tautybės virėjas Janas Mironiukas. Svečiai, paragavę ruginių miltų tešla apdėtos žąsies, vienas po kito liedavo liaupses ar bandydavo išklausti recepto. Už tokį pasisekimą virėjas laikytas aukštesnio luomo žmogumi nei kiti dvaro tarnai.

Tarnų maitinimu rūpinosi virėjo žmona. Jai dėl įmantrybių sukti galvos nereikėjo, svarbiausia, kad tarnai būtų sotūs. Biržuvėnų dvare dirbo 19 samdytų vyrų ir 7 moterys. Darbininkai keldavosi dar saulei nepatekėjus. Visą dieną triūsė tvartuose ir laukuose. Stengėsi dirbti klusniai ir stropiai, už tai iš dvarininko gaudavo žemės, grūdų.

Kai prieš Antrąjį pasaulinį karą prasidėjo trėmimai, vienas buvęs samdinys pasiuntė žinutę paskutinei dvaro savininkei Onai Gorskienei. Ponia nedelsė, pasiėmusi dukrą spruko. Prasidėjus karui dvarą užėmė kariai. Puošnus dvaro interjeras buvo sunaikintas. Rūmuose įkurtas tarybinis ūkis.

2011 metais pastatas rekonstruotas. Dabar sodyboje vyksta poezijos skaitymai, parodos, organizuojamos ekskursijos, tuokiami jaunavedžiai.






  • Mediniai Biržuvėnų dvaro rūmai statyti valdas įsigijus žemaičių didikui Mykolui Gorskiui. Vėliau statinys puoštas kolonomis, pristatytas svečiams skirtas priestatas. Pabrėždami savo padėtį, naujakuriai Gorskių ir Vainių šeimos herbais išpuošė sijas, jais buvo išgražintos ir valgomojo krosnys. Rūmų grindys buvo išklotos parketu, lubos išdailintos tapybos darbais.






  • Biržuvėnų dvaro oficinos statytos XVIII amžiaus pradžioje. Oficinose buvo apgyvendinti dvare dirbantys tarnai. Skirtuose butuose jir galėjo įsikurti kartu su šeimomis.






  • Biržuvėnų dvaro arklidės pastatytos XVIII amžiaus pradžioje. Arklidėse prunkštė beveik dvidešimt darbinių arklių, perpus mažiau žirgų. Ypatingo dėmesio sulaukdavo viso dvaro numylėtinis, trakėnų veislės eržilas. Tose pačiose arklidėse buvo bandoma nuo išnykimo išsaugoti žemaitukų veislės arklius. Jie į Biržuvėnus buvo suvežti iš visos Lietuvos. Deja, netrukus pastate kilo gaisras. Išgelbėtas tik vienas žirgas. Visi kiti krito.






  • Biržuvėnų dvaro arklidės pastatytos XVIII amžiaus pradžioje. Arklidėse prunkštė beveik dvidešimt darbinių arklių, perpus mažiau žirgų. Ypatingo dėmesio sulaukdavo viso dvaro numylėtinis, trakėnų veislės eržilas. Tose pačiose arklidėse buvo bandoma nuo išnykimo išsaugoti žemaitukų veislės arklius. Jie į Biržuvėnus buvo suvežti iš visos Lietuvos. Deja, netrukus pastate kilo gaisras. Išgelbėtas tik vienas žirgas. Visi kiti krito.






  • Biržuvėnų dvaro arklidės pastatytos XVIII amžiaus pradžioje. Arklidėse prunkštė beveik dvidešimt darbinių arklių, perpus mažiau žirgų. Ypatingo dėmesio sulaukdavo viso dvaro numylėtinis, trakėnų veislės eržilas.






  • Virvytės upės pašonėje kartono fabrikas pastatytas 1900 metais. Fabriko pastatas mūrytas iš plytų. Jo viduryje įrengta elektros jėgainė. Elektros energiją ji tiekė dvaro rūmams ir darbininkų namams. Už ją mokėti nereikėjo. Likusiose patalpose sustatyti kartoną gaminantys įrenginiai. Fabrikas turėjo du didelius garo katilus.






  • Biržuvėnų dvaro arklidės pastatytos XVIII amžiaus pradžioje. Arklidėse prunkštė beveik dvidešimt darbinių arklių, perpus mažiau žirgų. Ypatingo dėmesio sulaukdavo viso dvaro numylėtinis, trakėnų veislės eržilas.






  • Virvytės upės pašonėje kartono fabrikas pastatytas 1900 metais. Fabriko pastatas mūrytas iš plytų. Jo viduryje įrengta elektros jėgainė. Elektros energiją ji tiekė dvaro rūmams ir darbininkų namams. Už ją mokėti nereikėjo. Likusiose patalpose sustatyti kartoną gaminantys įrenginiai. Fabrikas turėjo du didelius garo katilus.






  • Raudonų plytų stačiakampis pastatas Biržuvėnų dvaro sodybos ūkinėje dalyje pastatytas vaisiams ir daržovėms saugoti. Statinys greitai gavo obuolinės pavadinimą. Dvaro sode suskinti vaisiai buvo saugomi specialiai sukaltose lentynose.






  • Raudonų plytų stačiakampis pastatas Biržuvėnų dvaro sodybos ūkinėje dalyje pastatytas vaisiams ir daržovėms saugoti. Statinys greitai gavo obuolinės pavadinimą. Dvaro sode suskinti vaisiai buvo saugomi specialiai sukaltose lentynose.






  • Biržuvėnų dvaro svirnas statytas XIX amžiaus pabaigoje. Medinį dviejų aukštų pastatą puošia tankiai sudėtos gegnės. Viduje – trys atskiros patalpos. Svirne buvo laikomi grūdai, miltai, buities daiktai, ūkio padargai.






  • Didžiulis tvartas Biržuvėnų dvaro sodyboje pastatytas 1904 metais. Pastato galuose treji dvivėriai vartais. Pro juos į tvartą iš laukų būdavo suginamos galvijų kaimenės. Dvare tuo metu buvo auginama apie 70 olandiškos veislės karvių.






  • Biržuvėnų dvaro daržinės išskirtinės visoje Lietuvoje. Jos vienintelės iš medinių daržinių išorėje turi užvažiuojamuosius tiltus. Jie veda į pastato viduje suręstą pravažiuojamąjį tiltą. Tokie technologiniai sprendimai gerokai palengvino darbininkų dalią. Vežimams užvažiavus iki daržinės vidurio, nereikėjo šakėmis toli tampyti šieno ar šiaudų.






  • Biržuvėnų dvaro daržinės išskirtinės visoje Lietuvoje. Jos vienintelės iš medinių daržinių išorėje turi užvažiuojamuosius tiltus. Jie veda į pastato viduje suręstą pravažiuojamąjį tiltą. Tokie technologiniai sprendimai gerokai palengvino darbininkų dalią. Vežimams užvažiavus iki daržinės vidurio, nereikėjo šakėmis toli tampyti šieno ar šiaudų.






  • Trys kumetynai kitoje Virvytės pusėje pastatyti XIX a. pabaigoje. Vienodos išvaizdos kumetynuose buvo apgyvendinti kartono fabriko darbininkai su šeimomis. Kiekviename kumetyne įsikūrė po keturias šeimas. Joms išdalyti butai turėjo po du kambarius, kamarą ir priemenę. Visus butus pasiekdavo kartono fabrike gaminama elektra. Už ją darbininkams mokėti nereikėjo.






  • Trys kumetynai kitoje Virvytės pusėje pastatyti XIX a. pabaigoje. Vienodos išvaizdos kumetynuose buvo apgyvendinti kartono fabriko darbininkai su šeimomis. Kiekviename kumetyne įsikūrė po keturias šeimas. Joms išdalyti butai turėjo po du kambarius, kamarą ir priemenę. Visus butus pasiekdavo kartono fabrike gaminama elektra. Už ją darbininkams mokėti nereikėjo.






  • Trys kumetynai kitoje Virvytės pusėje pastatyti XIX a. pabaigoje. Vienodos išvaizdos kumetynuose buvo apgyvendinti kartono fabriko darbininkai su šeimomis. Kiekviename kumetyne įsikūrė po keturias šeimas. Joms išdalyti butai turėjo po du kambarius, kamarą ir priemenę. Visus butus pasiekdavo kartono fabrike gaminama elektra. Už ją darbininkams mokėti nereikėjo.






  • XVIII amžiaus pradžioje iškilęs medinis kumetynas buvo skirtas dvaro darbininkams. Jame įrengti keturi butai. Kiekvienas turėjo atskiras duris ir dvi patalpas: kamarą ir kambarį. Dvaro darbininkų namuose grindys buvo plūktos moline asla.






  • Medinė kalvė Biržuvėnų dvaro sodyboje statyta XVIII amžiaus pabaigoje. Tame pačiame pastate įrengtos dirbtuvės ir gyvenamosios patalpos kalvio šeimai. Kalvės viduje prie pat sienos stovėjo iš akmenų ir plytų sumūrytas žaizdras. Nedidelio pastato palubėje ir molio aslos grindyse vis dar yra išlikusių kalvio įrenginių liekanų.






  • Mūrinis koplytstulpis Biržuvėnų dvarui priklausančiuose laukuose pastatytas 1764 metais. Ant apskrito stulpo įrengta masyvi balta koplytėlė, uždengta piramidiniu raudonu stogeliu. Virš jo –puošnus kalto metalo kryžius. Apie puskilometrį nuo dvaro rūmų nutolusioje vietoje statyti koplytstulpį sumanęs dvaro šeimininkas taip norėjo įamžinti sodyboje atliktus pertvarkymo darbus.






  • Gorskių šeimos kapinės parinkta mišku apaugusi kalva, į kurią vedė kaštonų alėja. Kapinėse buvo išmūrytas ir laidojimo rūsys. Čia amžinojo poilsio atgulė 7 žmonės. Pasakojama, kad baimindamiesi neramumų Gorskiai čia paslėpė auksą.






  • Biržuvėnų dvaro rūmus supo lapuočiai ir spygliuočiai medžiai, įvairiaspalviai gėlynai, it veidrodžiai dangų atspindintys tvenkiniai. Parko takais pasivaikščioti mėgdavo ir patys šeimininkai, ir juos aplankyti atvykę svečiai.

Get Direction
Map Direction
Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Telšių raj. sav.
Comments