Įspūdingi dvarai – grafų Tiškevičių palikimas

Grafai Tiškevičiai – bene garsiausia Lietuvoje didikų giminė. Iškilę XVI a., per kelis šimtmečius Tiškevičiai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Dešimtys didikams priklausiusių dvarų pasižymėjo puošnia prabanga, subtilia estetika ir įspūdingais peizažiniais parkais. Turtų nestokoję Tiškevičiai ne tik dvarus statė – rūpinosi ir pramonės plėtra, socialiniais reikalais, daug prisidėjo prie vietos bendruomenių plėtros.

Bent truputį prisiliesti prie grafų gyvenimo prabangos, pažinti jų kultūrą galima apsilankius Užutrakio, Trakų Vokės, Raudondvario, Palangos ar Kretingos dvaro sodybose.

Užutrakio dvaras

Ant Galvės ežero įsikūręs Užutrakio dvaras Tiškevičiams atiteko 1897 m. Valdas prižiūrėjęs Juozapas Tiškevičius kartu su žmona Jadvyga miške stovintį medinį pastatą nusprendė paversti elegantiškais, klasicistinio stiliaus rūmais, interjeras puoštas iš Paryžiaus atgabentais baldais ir krištoliniais sietynais.

Varšuvos architekto Jano Huso projektuotus balto mūro rūmus Tiškevičiai naudojo kaip vasaros rezidenciją. Vienintelis į dvarą vedantis sausumos kelias prabangą mėgusiems grafams atrodė per prastas – jie savo valdas pasiekdavo vandeniu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką.

Grožiu išsiskyrė prancūzo Eduardo Fransua Andre projektuotas, liepų alėjomis, gėlynais ir skulptūromis puoštas Užutrakio dvaro parkas, dar ir šiandien labai mėgstamas vestuvininkų bei romantikos ištroškusių dvaro lankytojų.

Trakų Vokės dvaras

Trakų Vokės dvarą XIX a. viduryje įsigijo Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius su žmona Izabela. Iš pradžių čia lankęsi tik vasaromis, vėliau grafai į Trakų Vokę nusprendė persikelti visam laikui. Puošnius dvaro rūmus pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį suprojektavo italų architektas Leandras Markonis.

Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, o vidus stebino prabanga: sienos nukabintos paveikslais, kambarius šildė marmuro židiniai, stovėjo aukcionuose pirkti ar pagal specialius užsakymus pagaminti baldai.

Po grafo mirties Trakų Vokės dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Juozapas. Jo dėka 1982 m. pertvarkytas dvaro parkas, kurį suprojektavo Tiškevičių mėgtas landšafto architektas E. Andre. Šlaito kaskadose net buvo įtaisytos damoms ir ponams skirtos akmeninės vonios.

Raudondvario dvaras

Raudondvario dvarą 1825 m. Benediktas Emanuelis Tiškevičius kaip vestuvių dovaną gavo nuo savo tėvo Mykolo Tiškevičiaus. Naujasis šeimininkas atstatė po gaisro nuniokotus raudonų plytų rūmus, o ir pačiam dvarui nei laiko, nei lėšų negailėjo. Švediškų koklių krosnimis šildyti, karalių ir didikų portretais puošti rūmai turėjo vonios kambarį ir net keturis tualetus – tuo metu daugeliui dar neįprastus patogumus.

Ne ką prasčiau buvo įrengtas ir dvaro parkas bei oranžerija. Pastaroji garsėjo citrusinių vaismedžių kolekcija ir grafų iš kelionių parvežtais egzotiniais augalais. Čia čiauškėjo margaplunksnės papūgos, lakstė beždžionėlės, o vienu metu buvo laikomi net trys aligatoriai.

Palangos dvaras

1824 m. Palangos dvarą įsigiję Tiškevičiai laikomi ir pačio kurorto įkūrėjais. Jų iniciatyva buvo tvarkomas paplūdimys, tiesiami keliai, statomi vasarnamiai, tarp jų ir pirmasis Palangos restoranas bei viešbutis, pavadintas Kurhauzu.

Dabartiniai dvaro rūmai statyti Felikso Tiškevičiaus laikais – 1891 m. juos suprojektavo vokietis Francas Švechtenas. Aplink rūmus E. Andre sukūrė įspūdingą parką, dar ir šiandien džiuginantį palangiškius bei miesto svečius. Tarp šimtamečių pušų išvedžioti takeliai, iškasti tvenkiniai, pasodinta daugybė medžių, krūmų, iki šiol išlikęs ir didžiulis rožynas.

Kretingos dvaras

Kretingos dvarą 1874 m. įsigijo Juozapas Tiškevičius, netrukus čia persikėlęs su visa šeima. Neorenesansinio stiliaus rūmai Kretingoje stovėjo ir anksčiau, tačiau Tiškevičiai juos kiek perstatė ir išgražino. Dviejų korpusų rūmus jungė įspūdinga oranžerija – joje įkurtas vienas didžiausių Europoje privačių žiemos sodų. Visus metus žydintys bei žaliuojantys egzotiniai augalai dvaro svečiams atrodė kaip tikras stebuklas.

Tiškevičiai daug investavo į pramonę, rūpinosi socialiniais reikalais. Vandens malūne buvo įrengta pirmoji hidroelektrinė, šalia dvaro įsteigta senelių ir našlaičių prieglauda, vėliau ir pirmas lietuviškas vaikų darželis.