BABTYNO DVARO SODYBA, VAD. ŽEMAITKIEMIO

Babtyno dvaras įkurtas XVI amžiuje. Pirmieji žinomi jo savininkai – dvarininkai Šiukštos. Vėliau jį valdė Prozorai, po to Tiškevičiai. Po 1922 metų žemės reformos dvaras  už Lietuvos kariuomenės įkūrimą perleistas generolui Vladui Nagevičiui. Naujasis šeimininkas dvarą pervadino Žemaitkiemio vardu ir liepė vos jam pasirodžius į viršų kelti lietuvišką trispalvę. V. Nagevičius ėmė remontuoti trobesius, iškuopė parką,  išplėtė arklides, įrengė vėjo jėgainę.  Į dvarą imta kviesti svečių. Esant geram orui šeimininkas mėgdavo nusamdyti garlaivį, kuriuo svečiai Nevėžiu atplaukdavo į dvarą. Sutemus dvarininkas į kiemą išvarydavo automobilį ir jo šviesomis apšviesdavo improvizuotą sceną. Joje vykdavo vaidinimai. Netoliese degdavo laužai, skambėdavo lietuviškos dainos. Intelektualusis generolas pokalbį lengvai užmegzdavo tiek su aukšto rango valdininkais, tiek su kumečiais. Pamatęs kėblinantį keliu žmogų, visada pavėžėdavo automobiliu. Sekmadieniais automobilį iškeisdavo į dviem žirgais kinkytą dengtą fajetoną. Juo vykdavo į mišias.

Ūkinius dvaro reikalus sprendė samdytas ūkvedys. Sprendimus drąsiai priimdavo ir  dvaro ponia Veronika Nagevičienė. Ponia rūpinosi Žemaitkiemio dvaro pievose besiganančiais žirgais, darbiniais arkliais. Ūkyje laikyta nemažai karvių. Net 24 kilogramai sviesto iš Žemaitkiemio dvaro būdavo pristatomi į Kauno vaikų ligoninę. Iš viso dvarui tuo metu priklausė beveik 90 hektarų žemės, ūkis buvo laikomas pavyzdiniu.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą šeimininkams pasitraukus į JAV, dvare įkurta ūkio kontora. Vėliau rūmai virto gyvenamuoju namu. 1999 metais per aukcioną dvarą įsigijo Kauno verslininkas M. Šventoraitis. Jis dvare apsigyveno ir ėmėsi restauravimo darbų. Dabar čia vyksta klasikinės muzikos festivaliai, rengiami menininkų plenerai.