DAUKŠIAGIRĖS DVARO SODYBA

Daukšiagirės dvarą  1887 metais pastatė trys broliai Sijus, Meinoras ir Dovydas Frenkeliai. Vėliau dvaras perduotas lenkui J. K. Sasnauskui, paskui Antano Smetonos žmonos giminaičiams Cliodakovskiams.  Galiausiai dvarui paskelbtas aukcionas.

Dėl Daukšiagirės varžėsi du pirkėjai Kazė Kudirkienė ir  tuometis  Finansų ministerijos Prekybos departamento direktorius Jonas Norkaitis. Pasitikėjimo nestokojęs J. Norkaitis juokėsi, kad „murzė boba jo nenupirks“. Tačiau sėkmė buvo ne jo pusėje. Ambicingas valdininkas rungdamasis dėl dvaro jau buvo įsižiūrėjęs naujos savininkės dukrą.  Norkaitis ryžosi atvykti į Daukšiagirę ir paprašyti jos rankos. Merginai sutikus, kaip kraitis jaunai šeimai atiteko ir dvaras. Netrukus naujoje šeimoje krykštavo vienturtis sūnus Jonas, o naujasis šeimininkas pasiraitojęs rankoves dvare ėmėsi darbų. Sodyboje iškilo tvartai, daržinė, svirnas, kumetynas, ėmė veikti spirito varykla. Darbams buvo nupirktos naujausios ūkio mašinos.

Vos atvykęs šeimininkas imdavo kumečius mokyti, kad dvaras turi būti vadinamas  „pavyzdiniu ūkiu“. Dvarininkas į savo valdas kviesdavosi svarbias pareigas einančius svečius.  Atvykėliams J. Norkaitis negailėdavo įmantriausių valgių ir gėrimų. Šeimininko pamaloninti svečiai skolingi nelikdavo. Ūkis „už pavyzdingumą“ vis buvo skatinamas valstybės iždo premijomis.

Naują šeimininką mėgo ir dvaro kumečiai. Vieni žavėjosi jo mokėjimu ūkininkauti, kiti buvo dėkingi už dosnumą.

Lietuvą okupavus sovietams, J. Norkaitis su šeima pasitraukė į Vokietiją. Kai po poros metų grįžo, Daukšiagirės dvare buvo paskirtas samdomu valdytoju. Vėl grįžus rusams visam laikui įsikūrė Vokietijoje.  Ten,  sulaukęs 92 metų, mirė.

Sovietmečiu dvaro žemėse įkurtas tarybinis ūkis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Norkaičio sūnus nusprendė rūmus perleisti Prienų savivaldybei. Pristigus lėšų remontui, dvaras buvo parduotas Kauno verslininkui Petrui Ūseliui.