Lietuvos pajūrio dvaruose – pažintis su didikų kultūra

Lietuvos vasaros sostine praminta Palanga – aktyviausias šalies kurortas. Turistai iš Lietuvos bei viso pasaulio atvyksta čia mėgautis grynu pušynų oru, pliuškentis Baltijos jūroje ar su knyga ramiai tinginiauti kopose. Kai kurie ieško ir aktyvesnių pramogų bei audringo naktinio gyvenimo.

Tačiau turbūt tik nedaugelis susimąsto, kad Palanga populiariausiu Lietuvos pajūrio miesteliu tapo visai neatsitiktinai. Didelį indėlį į kurorto plėtrą turėjo grafai Tiškevičiai, kurie Palangoje ne tik sau dvarą pasistatė, bet ir puoselėjo visą miestelį. Jų iniciatyva buvo tvarkomas paplūdimys, tiesiami keliai ir statomi vasarnamiai. Pirmasis Palangos restoranas bei viešbutis, pavadintas Kurhauzu, – taip pat Tiškevičių palikimas.

Palangos simbolis – Tiškevičių rūmai

Grafai Tiškevičiai Palangą įsigijo 1824 m. Iš pradžių mediniame dvare jie apsistodavo tik vasaromis, tačiau 1891 m. dvarą paveldėjęs Feliksas Tiškevičius čia nusprendė apsigyventi nuolatos. Būtent jis Birutės pušyne pastatė naujus dvaro rūmus, kuriuos patikėjo suprojektuoti vokiečiui Francui Švechtenui.

Renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų turintys dviejų aukštų mūriniai rūmai yra išlikę iki šių dienų ir laikomi Palangos simboliu. Šiandien čia veikia prieš keliarius metus atsinaujinęs Gintaro muziejus. Lankytojai kviečiami susipažinti ne tik su unikalia, maždaug 6,5 tūkst. gintarų talpinančia ekspozicija, bet ir apžiūrėti atkurtą Palangos dvaro rūmų interjerą.

Lietuvos didikų kultūrą bei ano laikmečio dvasią pajusti galima pirmame rūmų aukšte. Čia vyko aktyvus gausios Tiškevičių šeimynos gyvenimas. Raudonajame salone grafai susėsdavo aptarti šeimos reikalų, iškilmingų vakarienių atvykę svečiai būdavo kviečiami į didijį valgomąjį, o pokalbiai apie literatūrą ir muziką vykdavo židinio mene vadintame didžiajame salone.

Šimtametės pušys Birutės parke

Palangos dvaro rūmus supa daugelio poilsiautojų pamėgtas didžiulis Birutės parkas. Felikso Tiškevičiaus užsakymu 1895 m. šį parką kūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė kartu su savo sūnumi Renė Andrė.

Tuo metu aplink dvaro rūmus plytėjusios pelkės buvo paverstos vaizdingais tvenkiniais, tarp šimtamečių pušynų išvedžioti pasivaikščiojimui skirti takeliai, pasodinta virš 500 iš Berlyno ir Karaliaučiaus botanikos sodų atvežtų medžių bei krūmų.

Ne viskas iki mūsų laikų išliko taip, kaip buvo sumanyta dvaro šeimininkų. Tačiau rūmų priekį vis dar puošia čiurlenantis fontanas ir Laiminančio Kristaus skulptūra, o kitoje rūmų pusėje plyti spalvingas rožynas. Kiekvieną vasarą čia pasklinda Tiškevičių laikus menantis, nepakartojamas rožių aromatas.

Kretingos dvare – įspūdingas žiemos sodas

Vos 13 kilometrų skiria Palangą nuo kito nedidelio, aristokratiška dvasia alsuojančio miestelio – Kretingos. Čia stovintį dvarą nuo XVI a. valdė daugelis didikų: Chodkevičiai, Sapiegos, kunigaikščiai Masalskiai, grafai Potockiai ir Zubovai, kol galiausiai 1874 m. Kretingos dvarą įsigijo Juozapas Tiškevičius.

XIX a. statyti neorenesansinio stiliaus rūmai šiandien paversti muziejumi. Kretingos dvaro istoriją pasakoja įrengtos ekspozicijos ir nemažai išlikusių ūkinių bei gyvenamųjų pastatų. Vandens malūne Juozapas Tiškevičius 1878 m. pastatė pirmąją hidroelektrinę, o ligoninės pastate grafienės iniciatyva buvo įsteigta senelių ir našlaičių prieglauda.

Kretingos dvaro vizitinė kortelė – įspūdingas, Tiškevičių įkurtas ir išpuoselėtas žiemos sodas. Anais laikais pasigrožėti visus metus žydinčiais bei žaliuojančiais egzotiniais augalais traukdavo lankytojai iš Klaipėdos, Tilžės bei Karaliaučiaus. Vienas didžiausių Europoje privačių žiemos sodų daugeliui atrodė kaip tikras stebuklas.