TRAKŲ SALOS PILIS

Trakų salos pilis vienintelė Rytų Europoje įsikūrusi saloje. Trijų susiliejančių ežerų apsuptą vietovę netoli nuo Kernavės po sėkmingos medžioklės aptiko Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas. Susižavėjęs puikiu kraštovaizdžiu nusprendė čia statyti pilį ir įkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovų rezidenciją. Pasikeitus valdovams ir į Senuosius Trakus kunigaikščiui Kęstučiui atsivežus Palangoje pamatytą žmoną Birutę, pilies vietą teko keisti. Prie ošiančių bangų įpratusiai Birutei Senuosiuose Trakuose buvo per mažai vandens. Norėdamas jai įtikti, Kęstutis nusprendė pilį statyti pačioje Galvės ežero saloje.
Gotikinis pilies pastatas iškilo XIV amžiuje. Tuo metu vandens lygis buvo pusantro metro aukštesnis nei dabar. Statybos prasidėjo nuo trijų korpusų rūmų su priešpiliu. Sienos dar nebuvo baigtos mūryti kai Kęstutis Trakuose sulaukė 12 000 kryžiuočių kariuomenės. Vyko įnirtingi mūšiai, žvangėjo kardai, kol statoma pilis paskendo ugnies liepsnose.
Toliau statybų darbai pratęsti jau žuvus Kęstučiui. Jų ėmėsi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į savo rankas perėmęs jo sūnus Vytautas. Kunigaikštis buvo pora kartų pabuvojęs pas kryžiuočius. Apžiūrėjęs pilis ir jų administravimą, patirtį pritaikė Trakuose. Kad kylanti pilis nebūtų prastesnė už matytas, pasinaudodamas užmegztomis pažintimis pasikvietė kryžiuočių Ordino architektą. Pagal jo brėžinius, saloje ėmė dygti modernesnė ir didesnė pilis nei ją planavo statyti Kęstutis. Darbininkai pilį mūrijo iš akmenų. Jiems sutvirtinti naudojo kalkių skiedinį. Pagal gotikinį stilių pilis išpuošta raudonomis plytomis, cilindriniai skliautais. Kartą piliai nukentėjus nuo užpuolikų, gerai apgalvotos ir gynybinės funkcijos. Pastatytas net 33 metrų aukščio gynybinis bokštas – donžonas. Jo viršuje įrengta valdovo koplytėlė, o po apačia vartai su pakeliamuoju tiltu. Dar trys masyvūs gynybiniai bokštai iškilo priešpilio kampuose. Kiekviename jų tilpo net po penkiolika patrankų. Nuo puolimų apsaugotose užnugaryje statytose patalpose vadinamuose kazematuose buvo laikomi žirgai, įrengti sandėliai, virtuvės, apgyvendinti tarnai.
Baigus statybą Trakų pilis laikyta moderniausia Lietuvoje. Dviejuose kunigaikščių rūmų korpusuose buvo įrengtos devynios gyvenamosios menės. Iš jų visų išsiskyrė itin puošni reprezentacinė menė. Ją puošė vitražiniai langai ir dekoruoti žvaigždiniai skliautai. Menei dekoruoti buvo pakviesti Vilniaus dailininkai. Jie patalpas ištapė tuo metu būdinga “fresco secco” technika. Patalpoms šildyti įrengta orinio šildymo sistema. Vėliau ją pakeitė prašmatnūs renesansiniai židiniai.
Patogumai traukte traukė vis dažniau pilyje apsistoti su dvaru keliaujančiam valdovui. Trakuose dažnėjo posėdžiai, vyko teismai, buvo sprendžiami ginčai. Nuo 1409 metų Vytautas į Trakus perkėlė visą sostinės veiklą. Čia buvo laikoma Lietuvos metrika, valstybės iždas. Jame saugoti ne tik pinigai, bet ir brangenybės, Didžiojo Kunigaikščio regalijos, ginklai, parakas.
Į modernią pilį Vytautas vieną po kito kvietė ir garbingus svečius. Jų viešnagės čia dažnai užsitęsdavo iki septynių savaičių. Kiekvienas atvykęs buvo iškilmingai pasitinkamas. Pirmiausia privalomas ritualas – apsikeitimas dovanomis. Ko tik svečiai neatgabendavo. Dovanodavo maisto produktų, ginklų, šarvų. Kaip dovana buvo teikiami žirgai, egzotiški gyvūnai ar net žmonės. Vokiečių ordino magistras Vytautui kartą kaip diplomatinę dovaną net įteikė liūtą. Jis su kitais laukiniais žvėrimis ir gyvuliais buvo laikomas netoli pilies aptvertame žvėryne.
Sulaukus svečių, dvaro šeimininkės stalą serviruodavo auksuotais įrankiai ir indais, nukraudavo gardžiausiais patiekalais. Esant ypatingoms progoms svečiams itin siekta įsiteikti. Svarstant Vytauto karūnavimo idėją į Trakus suvažiavus karaliams, kunigaikščiams bei jų pasiuntiniams puotos užsitęsė kelias savaites. Joms prireikė 700 telyčių, tiek pat avinų ir paršų 600 stumbrų, 100 briedžių. Apie kiekvieno naujo patiekalo įnešimą prie stalo palinkusiems, taukus nuo barzdų braukiantiems didikams pranešdavo trimitininkas. Kad kąsniai burnoje nestrigtų, o svarstomi klausimai sulauktų palankių sprendimų kasdien ant stalo buvo patiekiama po 700 statinių midaus, tiek pat saldaus desertinio vyno, muskatėliu vadinamo. Puotaujantiems nuotaiką kėlė ir muzikantai ir juokdariai. Kai tik jų dainos ar juokai nusibosdavo didikai linksmintojais vienu su kitais keisdavosi.
Puotos buvo tokios ištaigingos, kad Trakuose planuota rengti net Vytauto karūnavimo iškilmes. Jau buvo paskirta data, tačiau Vytautas jos taip ir nesulaikė. Po Vytauto mirties valdovai Trakuose vis keitėsi. Paskutinis čia rezidavo kunigaikštis Aleksandras.
XVI amžiuje rezidencinė pilis savo funkcijas ėmė keisti. Pilis tapo tremties vieta. Joje buvo kalinami garbingi ir kilmingi asmenys. Čia buvo uždaryta Aleksandro žmona Elena kiti neeiliniuai belaisviai.
Dar vėliau pilį perėmęs Žygimantas Augustas ją buvo sumanęs rekonstruoti. Darbai jau buvo pradėti, bet per karą su Rusija ir Švedija vėl skendo ugnies liepsnose.
Nuo 1962 metų į kunigaikščių rūmus perkeltas Trakų istorijos muziejus. Jo fonduose dabar saugoma per 200 tūkstančių eksponatų.