JURBARKO DVARO SODYBA

Jurbarke karališkasis dvaras buvo dar XIV amžiuje.  1795 metais dvarą iš  Rusijos imperatorės Jekaterinos II gavo jos favoritas Platonas Zubovas.  Jis pasamdė architektą Pončinį, kad šis suprojektuotų naujus dvaro rūmus. 1845 metais Rusijos caras Nikolajus I dvarą  padovanojo savo patikėtiniui kunigaikščiui Ilarionui Vasiljevičiui Vasilčikovui. Šiam mirus, dvaras atiteko jo  sūnui Ilarionui Ilarionovičiui Vasilčikovui. Šeimininkas pasistatė naujus rūmus su ištaigingu holu, oranžeriją, išplėtė parką. Svetimiems į teritoriją patekti buvo uždrausta. Tik lankytis kunigaikščių pastatytoje cerkvėje jokių draudimų nebuvo. Kad iš dvaro gautų pelno, kunigaikštis pardavinėjo mišką, įrengė plytinę, lentpjūvę, alaus daryklą. Vasilčikovai Jurbarke išlaikė ligoninę, vaikų prieglaudą, elgetyną.

1870 metais mirus kunigaikščiui, dvaras atiteko jo sūnui Sergejus Ilarionovičiui Vasilčikovui. Jis, kaip ir tėvas, su žmona Marija į Jurbarką atvykdavo tik vasaromis. Vos atvykę parke prie rūmų rengdavo gegužinę. Rudeniop – derliaus šventę. Į puotą buvo kviečiami visi dvaro darbininkai su šeimomis. Jiems pavaišinti virdavo didelį puodą kopūstų, mėsos, šeimininkės prikepdavo pyragų. Kunigaikštis pastatydavo statinaitę alaus, vaikams negailėdavo saldainių, o moterims išdalydavo atlikusius audeklus.

Vasilčikovų lėšomis Jurbarke pradėjo veikti pirmoji elektrinė, buvo įsteigta lietuviška audimo mokykla. Dvare veikė verpykla, alaus darykla, buvo plėtojama sviesto ir sūrių gamyba. Jurbarke pagaminti „bakšteiniški” ir „olandiški” sūriai buvo net eksportuojami į Prancūziją. Vasilčikovai verslumą bandė įskiepyti ir vietiniams, rengė žemės ūkio parodas.  Nelaimei ištikus, kunigaikštis vietos žmonių likimo valiai nepalikdavo. Pagelbėdavo po didesnių potvynių, gaisrų.

Vokietijai paskelbus karą Rusijai, kunigaikštis buvo paskirtas kavalerijos divizijos vadu. Kol divizija būdavo išsidėsčiusi netoli Jurbarko, vos radęs laiko vykdavo į dvarą. Nujausdamas grėsmę organizavo, kad vertingiausias turtas iškeliautų į Rusiją. Prasidėjus karui kunigaikščio šeima apsigyveno Sankt Peterburge. Dvaro valdos buvo išdalytos bežemiams. Parkai su čia esančiais namais paskirti „Saulės“ progimnazijai. Dabar Jurbarko dvare įsikūręs Jurbarko krašto muziejus.