KIDULIŲ DVARO SODYBA

Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Kiduliai paminėti 1559 metais kaip karališkasis kaimas. Kidulių dvare gyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas ir raštininkas Krišpinas Kiršenšteinas. Vėliau vienas po kito buvo įsikūrę trys žemaičių vyskupai.

1795 metais Kiduliai atiteko Prūsijai. Kai 1806 metais prie sienų ėmė artėti prancūzų kariuomenė, Kiduliuose  apsigyveno Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III. Netekęs valdžios karalius iki vidurnakčio sėdėdavo mažame dvaro kambarėlyje ir spoksodavo pro langą. Sulaukęs draugijos, Rusijos caro Aleksandro, šnekučiuodavosi apie politiką.

1837 metais dvaras už karinius nuopelnus buvo padovanotas baronui Jonui fon Ofenbergui. Prie dvaro pridėta 45000 margų žemės, 15000 auksinų metinių pajamų ir net aukso kardas. Naujasis šeimininkas perstatė visą sodybą ir atgaivino Kidulių dvarą. Pilimi vadinamas dvaro pastatas buvo šildomas prūsiškų koklių krosnimis, kambariai puošti medžioklės trofėjais, ąžuoliniais baldais, grindys išklotos turkiškais kilimais. Dvaro pastatuose buvo įvestas vandentiekis, karvidėse ir kiaulidėse – pakabinamas bėginis kelias. Juo vagonėliais buvo išvežiojami pašarai. Dvaro lentpjūvėje darbą lengvino garo variklis, lokomobilis. Dar vienas mažesnis lokomobilis buvo vežamas į laukus. Arkliais nutemptas lokomobilis buvo gerai įtvirtinamas, ilga virve pririšamas plūgas, ratas iš lėto traukdavo virvę ir artojo prilaikomą plūgą. Darbininkams dykaduoniauti buvo draudžiama. Ne laiku sustojusiems iš karto kliūdavo rykščių. Dirbančius prižiūrėjo keturi kamarininkai. Kad darbininkai žinotų, kada pradėti ar baigti darbą, skambindavo bronziniu varpu. Tiems,  kas sunkiu darbu skųsdavosi, šeimininkas pasiūlydavo ieškotis geresnės vietos. Už darbą kumečiai metams gaudavo 25 rublius, dar rugių, avižų, žirnių, miežių. Žiemai malkų vežėsi tiek, kiek reikėjo. Nuėmus derlių visi būdavo kviečiami į didžiulę puotą. Dvaro šeimininkui darbininkai pindavo vainiką, o šis vaišindavo alumi.

Mirus baronui dvaro reikalais ėmė rūpintis jo palikuonys. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Kidulių dvaro savininkai pasitraukė į Angliją. Rūmuose įsitaisė vokiečių kariai. Po 1918 m. dvaras buvo išnuomotas agronomui Petrui Mulevičiui. Jis čia įkūrė pavyzdinį ūkį. Augino beveik 100 karvių bandą, eksportavo sviestą, gamino alų, rengė namų ruošos ir kulinarijos kursus.

Po Antrojo pasaulinio karo dvare įkurtas tarybinis ūkis. Atgavus nepriklausomybę dvare įsteigta bendrovė. Dabar Kidulių dvaro rūmai sutvarkyti, juose veikia biblioteka, patalpos pritaikytos bendruomenės veiklai.