Dar visai neseniai, keliaujant po Suvalkiją, lankytojus pasitikdavo turtingą didikų kultūrą menantys, tačiau apleisti ir apgriuvę dvarai. Tačiau per pastaruosius keletą metų kai kurie iš jų buvo atgaivinti ir dabar išgyvena tikrą renesansą. Štai kairiajame Nemuno krante įsikūręs Šakių rajonas visuomenei atvėrė net tris unikalius, XIX a. klestėjusius dvarus.
Klasicizmu, neoklasicizmu alsuojantys Gelgaudiškio, Zyplių ir Kidulių dvarai atgimė ne tik kaip patrauklūs turistiniai objektai, bet ir tapo savotiškomis kultūros oazėmis, vietos bendruomenių susibūrimo vietomis. Geriau pažinti Lietuvos dvarų kultūrą čia galima per įvairias edukacines programas, teatralizuotas ekskursijas ar net mokantis dvaro šokių.
Ant vaizdingo Nemuno kranto įsikūręs nedidelis Gelgaudiškio miestelis didžiuojasi vienu didžiausių ir originaliausių dvarų Lietuvoje. Prieš kelerius metus restauruotas, ypatingą aurą išsaugojęs Gelgaudiškio dvaras atkreipė ir kino kūrėjų dėmesį – čia filmuotos kai kurios legendinio filmo „Tadas Blinda“ scenos.
Gelgaudiškio dvaro rūmus 1842–1846 m. statė prūsų baronas Gustavas Koidelis, o 1900 m. juos dar labiau išgražino bei išplėtė dvarininkų Komarų šeima. Pastarieji pinigų dvarui negailėjo: namus šildė ornamentuotų koklių krosnys ir židiniai, sienos nukabinėtos tapybos dirbiniais, o lubas puošė krikštoliniai sietynai. Dvare Komarai įvedė tuo metu stebuklams prilygusias naujoves – vandentiekį, kanalizaciją, telefoną, elektrą ir net liftą.
Gelgaudiškio dvaro pasididžiavimas – net 118 hektarų užimantis, su Nemuno šlaitais susiliejantis parkas. Žvaigžde vadinamoje parko aikštelėje kadaise vykdavo ir medžiojančių dvarininkų puotos, ir net bausmių vykdymas – griežtumu garsėjęs ponas Komaras būtent čia plakdavo neįtikusius samdinius. Šiandien Gelgaudiškio dvare vyksta festivaliai, parodos ir koncertai. Norintiems pajusti XIX a. dvaro kultūrą lankytojams siūlomos pažintinės, teatralizuotos ekskursijos ir net poniškos dvaro vaišės.
Skirtingai nei Gelgaudiškio, Zyplių dvaras yra gana jaunas. Visai netoli Šakių esantį senąjį Zyplių dvarą 1807 m. imperatorius Napoleonas padovanojo vienam iš savo maršalų – kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Šiam nuskendus, dvaro valdas įsigijo Jonas Bartkovskis – jis čia pirmasis pastatė gana kuklius, vieno aukšto klasicistinius dvaro rūmus.
Zyplių dvaras dabartinę išvaizdą įgavo 1901 m., valdant grafui Tomui Potockui. Būtent jis abiejose dvaro rūmų pusėse pristatė dviaukščius korpusus, sutvarkė bei išplėtė dvaro parką, kuriame augo ne tik vietiniai, bet ir įvairūs egzotiniai medžiai bei krūmai. Potockių laikais dvaras buvo mėgiama aukštuomenės ir menininkų susibūrimo vieta – ir pats grafas laisvalaikį leido rašydamas dramos kūrinius.
Turbūt nenuostabu, kad ir šiandien Zyplių dvaras išlaikė „menišką“ aurą. Buvusiose dvaro arklidėse įkurta meno galerija – čia nuolat rengiamos parodos, įvairūs renginiai, kasmet vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. Restauruotoje Zyplių dvaro virtuvėje įsikūręs restoranas siūlo paragauti dvaro laikus menančių patiekalų.
Nuo Jurbarko kitoje Nemuno pusėje įsikūręs, gana kukliai atrodantis Kidulių dvaras turi be galo turtingą istoriją. Žinomas nuo XVI a., dvaras kadaise priklausė LDK iždininkui Krišpinui Kirštenšteinui, o 1806 m. juose buvo apsistojęs net Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Pastarasis čia viešėjo ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu.
1837 m. Kidulių dvaras už karinius nuopelnus buvo padovanotas baronui Jonui von Ofenbergui – jo laikais dvaras klestėjo ir vietinių buvo vadinamas pilimi. Sodininkauti mėgęs Ofenbergas ne tik perstatė dvaro rūmus, bet ir sutvarkė parką – vasaromis čia žydėjo rožės, o parko takelius puošė hortenzijų ir jazminų gyvatvorės.
Šiandien Kidulių dvaras yra pritaikytas turizmui ir bendruomenės veiklai. Čia galima ne tik susipažinti su dvaro istorija, bet ir pasimokyti XIX a. dvaro šokių, pasimėgauti aną laikmetį menančiomis dvarininkiškomis vaišėmis ir net lietuviškais vynais.