MEDININKŲ PILIES IR KITŲ STATINIŲ KOMPLEKSAS

Medininkų pilis rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1385 metais, kai kryžiuočiai puolė Ašmenos apylinkes. Didžiausia iš keturkampių aptvarinių pilių Lietuvoje buvo puikiai pritaikyta flanginei gynybai. Kad priešui būtų sunkiau prieiti, ji statyta pelkėtoje vietoje. Iš visų pusių  apjuosta plačiu bei giliu grioviu ir daugiau nei pusės kilometro ilgio storomis sienomis. Šalia jų iškilę keturi bokštai. Aukščiausias – penkiaaukštis donžonas. Iš jo buvo koordinuojami gynybos veiksmai, tikrinama, kas žengia pro pilies vartus. Viršutiniuose aukštuose įrengtos gyvenamosios patalpos. Čia vasaros rezidenciją buvo įsikūręs Kazimieras Jogailaitis. Tai Lenkijoje, tai Lietuvoje gyvenantis didikas savo vaikų sostinės triukšme laikyti nenorėjo. Vos kunigaikštis persikeldavo į Vilnių, keturi vaikai – Jonas Albertas, Aleksandras, Žygimantas ir Kazimieras – kartu su mokytoju, garsiu Lenkijos istoriku Janu Dlugošu, įsikurdavo Medininkuose. Jaunesnysis sūnus Kazimieras net ir suaugęs Medininkų neapleido. Čia jis viešėdavo iki pat savo mirties.

1519 metais pilis virto griuvėsiais pro šalį traukiant rusams. Tai, kas liko, nuo žemės buvo nušluota dar po kelių šimtų metų, žygiuojant prancūzų kariuomenei. Tarpukariu Medininkai priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. Lietuvai miestelis grąžintas 1939 metais. Pokariu pilis užkonservuota. 1993 metais įmūrytas pirmas atstatomojo bokšto akmuo.  Restauruota pilis pritaikyta muziejinei veiklai.