Kauno apylinkių dvarus garsina ir jų šeimininkai

Beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Botanikos sodas – pamėgtas kauniečių ir miesto svečių. Savaitgaliais čia dažnai šurmuliuoja vestuvininkai, o šiltuoju metų laiku lankytojus traukia pražydę magnolijų, bijūnų, rožių žiedai. Daugiau nei 60 hektarų plotą užimantis sodas garsėja ne tik augalais – ypatingą aurą jam suteikia pikantiškomis istorijomis apipinto dvarininko Juozapo Godlevskio kurtas Aukštosios Fredos dvaras.

Istoriniuose šaltiniuose nuo XV a. žinoma Freda kadaise buvo tiesiog mediniais namais apstatytas kaimas, šiandien – vienas iš Kauno rajonų. 1799 m. Fredos žemes nusipirkęs dvarininkas J. Godlevskis netrukus čia pastatė kolonomis puoštus, klasicistinio stiliaus rūmus, sutvarkė ir įrengė parką su tvenkiniais.

Lietuvos pajūrio dvaruose – pažintis su didikų kultūra

Lietuvos vasaros sostine praminta Palanga – aktyviausias šalies kurortas. Turistai iš Lietuvos bei viso pasaulio atvyksta čia mėgautis grynu pušynų oru, pliuškentis Baltijos jūroje ar su knyga ramiai tinginiauti kopose. Kai kurie ieško ir aktyvesnių pramogų bei audringo naktinio gyvenimo.

Tačiau turbūt tik nedaugelis susimąsto, kad Palanga populiariausiu Lietuvos pajūrio miesteliu tapo visai neatsitiktinai. Didelį indėlį į kurorto plėtrą turėjo grafai Tiškevičiai, kurie Palangoje ne tik sau dvarą pasistatė, bet ir puoselėjo visą miestelį. Jų iniciatyva buvo tvarkomas paplūdimys, tiesiami keliai ir statomi vasarnamiai. Pirmasis Palangos restoranas bei viešbutis, pavadintas Kurhauzu – taip pat Tiškevičių palikimas.

Vaizdingame Panemunės maršrute – atgiję Lietuvos dvarai

Nuo Kauno iki Jurbarko išsidriekęs maždaug 90 kilometrų ilgio Panemunės kelias Lietuvos keliautojams yra neblogai pažįstamas. Iš kairės pusės vingiuojantis Nemunas, o iš dešinės – piliakalnių, pilių ir dvarų grandinė sukuria vieną vaizdingiausių maršrutų šalyje.

Kadaise atlaikusios ne vieną kryžiuočių puolimą, Panemunės pilys vėlesniais laikais pavirto ištaigingomis Lietuvos dvarininkų rezidencijomis. Šiandien prie Nemuno atgijusiuose dvaruose galima susipažinti su turtinga Lietuvos dvarų kultūra, aplankyti įrengtas istorines ekspozicijas ir pasivaikščioti didikų laikus menančiuose parkuose.

Dvarų kultūros palikimas vilioja į Šakių rajoną

Dar visai neseniai keliaujant po Suvalkiją, lankytojus pasitikdavo turtingą didikų kultūrą menantys, tačiau apleisti ir apgriuvę dvarai. Tačiau per pastaruosius keletą metų kai kurie iš jų buvo atgaivinti ir dabar išgyvena tikrą renesansą. Štai kairiajame Nemuno krante įsikūręs Šakių rajonas visuomenei atvėrė net tris unikalius, XIX a. klestėjusius dvarus.

Klasicizmu, neoklasicizmu alsuojantys Gelgaudiškio, Zyplių ir Kidulių dvarai atgimė ne tik kaip patrauklūs turistiniai objektai, bet ir tapo savotiškomis kultūros oazėmis, vietos bendruomenių susibūrimo vietomis. Geriau pažinti Lietuvos dvarų kultūrą čia galima per įvairias edukacines programas, teatralizuotas ekskursijas ar net mokantis dvaro šokių.

Mitais apipintas Pažaislio vienuolynas – unikalus baroko šedevras

Kauno marių pusiasalyje įsikūręs Pažaislio kamaldulių vienuolynas – vienas gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės bei Rytų Europoje. XVII a. statyto vienuolyno ansamblį garsina ne tik unikali architektūra ar kasmet čia rengiamas tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis, bet ir įvairūs mitai.

Didingą šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, statyti nusprendė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Mažam tikinčiųjų ratui skirtas vienuolynas kainavo net aštuonis milijonus auksinių, o fundatoriaus keistokų motyvų netruko apipinti įvairios būtos ir nebūtos istorijos.

Kokias istorijas pasakoja Vakarų Lietuvos dvarai?

Vakarų Lietuva daugeliui iš mūsų pirmiausia asocijuojasi su Baltijos jūra ir pajūrio kurortais, tačiau šiame krašte gausu ir kitų unikalių vietų – gamtos, istorinio ir kultūrinio paveldo objektų. Iš jų bene labiausiai išsiskiria įspūdingi dvarai, kuriuose it laiko mašina galima nusikelti į skirtingus Lietuvos istorijos laikmečius, politines aplinkybes, o kartu pažinti ir turtingą Lietuvos didikų kultūrą.

Pasižvalgykime po tris unikalius – Plungės, Biržuvėnų ir Šilutės dvarus.

Kelionė į XIX amžių: Trakų Vokės ir Užutrakio dvarų sodybos

20 kilometrų atstumu vienas nuo kito esančiuose Trakų Vokės ir Užutrakio dvaruose kūrėsi skirtingos Tiškevičių giminės istorijos. Apsilankymas šiuose dvaruose akimirksniu perkels į XIX a. antrąją pusę, kai abu jie ilgai ėję iš rankų į rankas pagaliau tapo vienų šeimininkų nuosavybe. Argi ne smalsu, kaip tuomet atrodė prabangus grafų gyvenimas? Kokius pokylius matė dvarų sienos? Ir kas dvarams nutiko netekus šeimininkų?

Idėja savaitgaliui: 3 įdomūs dvarai netoli Vilniaus

Norintiems savaitgalį pabėgti nuo sostinės šurmulio ir šiek tiek prasiblaškyti, nebūtina keliauti kažkur toli. Vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus galima rasti tiek žaliuojančios gamtos kampelių, tiek įvairių kultūrinio bei istorinio paveldo objektų.

Jeigu trūksta idėjų – štai trys išskirtiniai dvarai, kuriuos verta aplankyti netoli Vilniaus.

Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės liudininkė

Vos 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti Medininkų pilis mena Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laikus. Iš čia ėjo Vytauto Didžiojo rašyti laiškai, čia vasaras leisdavo Kazimieras Jogailaitis. Visgi pagrindinė pilies funkcija buvo gynybinė – XIV a. statyta mūrinė Medininkų pilis buvo didžiausia iš keturkampių aptvarinių pilių Lietuvoje.

Didžius laikus išgyvenusi ir ne vieną mūšį atlaikiusi Medininkų pilis savo reikšmę prarado XV a. pabaigoje, kai ją nuniokojo gaisras. Ilgus amžius užmirštas pilies kompleksas antram gyvenimui buvo prikeltas 2012 m. Šiandien Medininkų pilyje veikia muziejus, lankytojams atvertos net keturios ekspozicijos, moksleiviams ir suaugusiems vykdomos edukacinės programos.

Įspūdingi dvarai – grafų Tiškevičių palikimas

Lietuvos dvarų parkai – didikų kultūros atspindžiai

Kelionė po Aukštaitiją: atgimę Saldutiškio ir Paliesiaus dvarai