TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBA

Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas jau 1375 m., kai pro šalį žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Vokės žemės ilgą laiką keliavo iš rankų į rankas. XIX a. viduryje valdas įsigijo Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius. Tiškevičių giminė dvarą valdė beveik 100 metų.

Iš pradžių jie dvare lankydavosi tik vasaromis. Nusprendus čia persikelti,  italas  architektas Leandras Markonis puošnius rūmus suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Dvaro vidus tviskėjo prabanga – netrūko vertingų paveikslų, marmuro židinių, krištolo sietynų.

Dvaro šeimininkas sprendė  visus dvaro klausimus: rūpinosi šeimos reikalais, rengdavo medžiokles ir priėmimus, organizuodavo netgi apdarų ir skrybėlaičių pirkimą savo gražuolei žmonai Izabelai Tiškevičienei. Salone jis turėjo nuosavą krėslą, ant kurio atsisėdęs mėgo skaityti laikraštį. Tada jo niekas negalėdavo trukdyti. Dvaro šeimininkė šaltuoju metų laiku iš rankų nepaleisdavo virbalų: megzdavo šalikus, pirštines, kepures, kojines. Šias dovanas rūmų darbininkams, sustojusiems į eilę pagal hierarchiją, įteikdavo per Kalėdas. Pavaišindavo degtinės taurele, o vaikus apdalydavo saldainiais. Už tai vietiniai grafienę itin gerbė. Įvertinę jos grožį ir religingumą, net vadindavo „Monstrancija“.

Su pavaldiniais ir svečiais Tiškevičiai  kalbėdavo prancūziškai, tarpusavyje – lenkiškai. Patogiai įsikūrę, dvarininkai  mėgavosi gyvenimu.  Pusryčius valgydavo savo kambariuose. Iki 12 valandos po namus vaikščiodavo vilkėdami chalatais. Po vidurdienio traukdavo puošnius apdarus. Kasdien 15 valandą patiekiamus pietus valgydavo pasidabinę. Grafienė iš vakaro su šeimininkėmis suderindavo valgiaraštį. Pietums visada būdavo paruošiami šeši patiekalai. Laukiant svečių kambarinės kampuose berdavo eglių spyglius, židiniuose kurdavo cinamonmedžio malkas, kad retai vėdinamas patalpas apgaubtų malonesnis kvapas.

Po grafo mirties 1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Jonas Juozapas. Jo pakviestas landšafto architektas E. Andre pertvarkė parką. Jame net atsirado damoms ir ponams skirtos akmeninės vonios, įtaisytos šlaito kaskadose. Kito paveldėtojo Jono Mykolo Tiškevičiaus likimas susiklostė tragiškai. Per savo 43-iąjį gimtadienį skubėdamas namo jis žuvo lėktuvo katastrofoje. Po kelių mėnesių grafienė su vaikais pasitraukė į Vakarus.

Be šeimininkų likęs dvaras sunyko.1945 m. dvaras  tapo Ministrų Tarybos vila.  Vėliau − Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu. 2014 m. čia įsteigta viešoji įstaiga – Trakų Vokės dvaro sodyba.