PLUNGĖS DVARO SODYBA

Kunigaikščių didybę menančio, klasikinės muzikos garsų prisodrinto Plungės dvaro istorija skaičiuojama nuo XVI a. antrosios pusės, kai Plungės miestelis pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Šiame dvare, 1807 m., ruošdamasis mūšiams su Napoleono kariuomene, lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. Telšiuose vis dar saugoma medinė dekoruota lėkštė, kurioje atvykusiam carui prie Plungės dvaro slenksčio buvo patiekta sutiktuvių duona ir druska.

Seniausias iki šiol išlikęs Plungės dvaro pastatas, 1846 m. statyta pilaitė, dėl jos bokšte įrengto laikrodžio dar vadinama laikrodine. Ją, savo žmonos Aleksandros atminimui, pastatė, 1806 m Plungės miestelį ir dvarą valdęs, Rusijos imperijos grafas Platonas Zubovas. Daug laiko su žmona Florencijoje praleidusio, grafo prašymu. į Plungę atvykęs, Italų architektas pilaitę suprojektavo tarsi miniatiūrinę Florencijoje esančių Palazzo Vecchio rūmų kopiją. Dirbdamas architektas įsimylėjo neužmirštuolėmis dvarą puošusią gražuolę baudžiauninkę. Deja apie tragiškai pasibaigusią meilę dabar byloja tik tūkstančiai dvaro parke pažįstančių melsvų neužmirštuolių.

1873 m. iš Zubovų dvarą nupirko kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849–1902). Naujasis šeimininkas čia apsigyveno su iš Poznanės kilusia žmona Marija Oginskiene (1857–1945). Nauji šeimininkai gyvenimą Plungėje pradėjo nuo statybų. Neorenesansinius dvaro rūmus projektavo vokietis architektas Karlas Lorencas. Šeimininkas dar prieš liejant pamatus sumanė palikti raštą ateities kartoms. Į butelį buvo sudėti trimis kalbomis, lietuvių, lenkų ir lotynų, surašyti statybos dokumentai su datomis ir pavardėmis, bei Oginskių giminės geneologija. Pamatų angoje butelis atrastas beveik po aštuoniasdešimties metų, 1956 m. restauruojant centrinius rūmus. Greta dokumentų aptikus ir M. Oginskio raštelį, prašantį viską palikti, ten kur rasta, dokumentai muziejaus lentynų nepasiekė, pagal kunigaikščio valią liko pamatuose.

Šalia naujų dvaro rūmų, natūralaus miško vietoje pasodinus įvairiausių krūmų ir medžių įrengtas beveik 60 ha parkas. Kiekvieną dieną saulei patekėjus ir prieš saulėlydį jame skambėjo trimito garsai. Jais lesti buvo kviečiami parke užveisti fazanai. Visa parko teritorija buvo aptverta tvora. Į dvarą vedantys vartai puošti riterių skulptūromis. Ant viršaus žemaičių simboliai – meškos, laikančios skydus su Oginskių herbais. Ar pats M. Oginskis yra namuose buvo galima matyti net ir nepriėjus vartų. Iš tolo apie šeimininko buvimą dvare skelbdavo ant rūmų iškelta vėliava.

Net šeimininkui išvykus ir vėliavą nuleidus dvaras nenurimdavo. Čia nuolat netildavo vaikų klegesys ir muzikos garsai. Daug savo laiko muzikai skyrę, keliais instrumentais groję Oginskiai, savų vaikų neturėjo. Tad laiką, rūpestį ir lėšas negailėdami skyrė svetimiems. M. Oginskienė vakarinėje rūmų oficinoje buvo įsteigus našlaičių prieglaudą. Skaičiuojama, kad joje užaugo apie 200 vaikų.
Vaikiško triukšmo dvare dar padaugėjo kai 1873 m. dvaro pakraštyje buvo įsteigta muzikos mokykla, vietiniams jaunuoliams. Vienas jos pastatų, kur nuolat vykdavo repeticijos ir pamokos net buvo vadinamas muzikantine. M. Oginskis rūpinosi repertuaru, pirko brangius instrumentus, net ir suteikė galimybę studentams apsigyventi dvare. Visas išlaidas atpirkdavo džiaugsmas girdint jaunimo klegesį, ir nuo jų miklių pirštų vilnijančius muzikos garsus. Tuo metu dvaras it skruzdėlynas knibždėjo veiksmo. Parko alėjose dūko prieglaudos vaikai, įsitaisę atokaitoje prie tvenkinių repetavo muzikos mokyklos studentai. Ketverius metus šioje mokykloje, dar būdamas paaugliu mokėsi dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Geriau pramokę muzikos mokyklos auklėtiniai grodavo rūmų orkestre. Koncertuoti tekdavo vos ne kiekvieną poilsio dieną. Esant geram orui parke studentų muzikos koncertai užsitęsdavo net iki keturių valandų. Be studentų orkestro neapsieidavo ir Oginskių rengiami pokyliai. Muzikantams didžiojoje rūmų salėje buvo skirtas specialus baltas marmurinis balkonas.

Bene rimčiausios tekdavo ruoštis dvaro šeimininko varduvėms – Mykolinėms. Repetuodavo ne tik muzikantai. Rūpesčių turėjo ir eiguliai. Jie sukdavo galvas dėl sėkmingos svečių medžioklės. Dvaro prievaizdu dirbęs Boleslovas Zubavičius pasakojo, kad nelabai taiklūs svečiai nuotaikos nesusigadintų, dar pavasarį eiguliai iš lapių olų prisirinkdavo mažų lapiukų. Juos iki pat Mykolinių paslapčia, kad tik niekas nesužinotų, šerdavo. Iš gyventojų buvo superkami ir namuose auginami zuikiai. Už kiekvieną eiguliai mokėdavo po 50 kapeikų. Jau Mykolinių dieną, anksti rytą lapes ir zuikius skryniose veždavo į medžioklės vietą. Kai svečiams sustojus, pasigirsdavo pirmojo trimito garsai, kiškius ir lapes iš skrynių paleisdavo. Zuikiai ir lapės palengva pradėdavo bėgti link svečių, o šie, juos pamatę, šaudydavo. Nepataikydavo nebent aklas. Po tokios medžioklės vos spėdavo vieni kitiems girtis kiek žvėrių pavyko nušauti.

Po M. Oginskio mirties, medžioklės nutrūko, muzikos garsai ir vaikų klegesys nutilo. Muzikos mokykla nutraukė veiklą, iširo orkestras. Viena likusi kunigaikštienė vykdydama vyro valią 1902m. Atidarė slaptą lietuvišką mokyklą. Į ją pakviestos neturtingos mergaitės buvo mokomos skleisti lietuviškumą, platinti lietuvių kalbą tarp valstiečių vaikų. Tačiau ir ši veikla nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Kunigaikštienė M. Oginskienė pasitraukė į Poznanę.

Klegesys į dvarą grįžo tarpukariu, kai čia veikė “Saulės” gimnazija, vėliau Žemės ūkio mokykla. Antrojo pasaulinio karo metais sodyboje šeimininkavo kariškiai. Po karo į restauruotus rūmus vėl žengė vaikai. Nuo 1961 m. dvare pamokas lankė Plungės vidurinės, vėliau statybininkų mokyklos auklėtiniai. Nuo 2006 metų sodyboje įsikūręs Žemaičių dailės muziejus rūmus ėmė kelti naujam gyvenimui. Erdvės dabar užpildytos Lietuvos ir užsienio menininkų darbais. Sodyboje organizuojamos edukacinės programos, tarptautiniai renginiai, koncertai.

  • Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio Rūmai Iki šiandienos išlikę Plungės dvaro rūmai pradėti statyti valdas nusipirkus Mykolui Oginskiui, 1873 m. Neorenesancinio stiliaus rūmus projektavo vokiečių architektas Karlas Lorencas. Dar statybos pradžioje, tikėtina M. Oginskio sumanymu, pamatuose įmūrytas butelis su informacija ateities kartoms. Jame surašytos statybos vadovų pavardės, datos, įdomybės apie rūmus, Oginskių šeimos medis ir…
  • Plungės dvaro sodybos vakarų oficina Abiejose dvaro pusėse iki šių dienų išlikę šoniniai pastatai, vadinami oficinomis. Jos statytos tuo pat metu kaip ir dvaro rūmų pastatas. Kairėje pusėje esančią vakarinę oficiną, savų vaikų neturėję, Oginskiai paskyrė beglobiams vaikams. Čia veikė Marijos Oginskienės įsteigta našlaičių prieglauda. Kartu su našlaičiais ir pamestinukais oficinoje gyveno auklėmis dirbančios vienuolės.…
  • Plungės dvaro sodybos rytų oficina Dešinėje dvaro rūmų pusėje esantis šoninis pastatas vadintas rytine oficina. Joje skirtingai, nei našlaičių prieglauda buvusioje vakarinėje oficinoje vaikų klegesys girdėjosi retai. Rytinė oficina buvo skirta dvaro tarnautojams. Čia plušėjo ūkinius reikalus tvarkanti dvaro administracija. Savo kabinetą turėjo dvaro buhalteris. Atskiros patalpos buvo skirtos virtuvei. Dvare dirbantiems tarnams, po darbo…
  • Plungės dvaro sodybos žirgyno pastatas Raudonų plytų, neogotikinio stiliaus žirgynas pastatytas priešais pat centrinį dvaro pastatą. Arklidės, dar kitaip vadinamos stainomis, prilygsta rūmams. Stačiakampis pastatas su pertvaromis, grakščiais bokšteliais ir dantytomis stogo viršūnėmis. Pastate buvo įrengta karietinė, kur buvo sustatytos kasdieninės ir išeiginės grafo karietos. Žirgų treniruotėms įrengtas maniežas. Žirgyne buvo auginami įvairių veislių arkliai,…
  • Plungės dvaro sodybos parko vartai , sargo namas Dvaro rūmus nuo prašalaičių saugojo masyvi tvora. Ji juosė visą beveik 60 hektarų užimančią parko teritoriją. Centriniai vartai įrengti pietrytiniame parko pakraštyje. Vartų nišas puošia XVI a. riterių skulptūros. O ant vartų viršaus žemaičių simboliai – meškos, laikančios skydus su Oginskių herbais. Pasakojama, dieną parko vartai būdavo…
  • Plungės dvaro sodybos parko vartai , sargo namas Dvaro rūmus nuo prašalaičių saugojo masyvi tvora. Ji juosė visą beveik 60 hektarų užimančią parko teritoriją. Centriniai vartai įrengti pietrytiniame parko pakraštyje. Vartų nišas puošia XVI a. riterių skulptūros. O ant vartų viršaus žemaičių simboliai – meškos, laikančios skydus su Oginskių herbais. Pasakojama, dieną parko vartai būdavo…
  • Plungės dvaro sodybos skalbykla Išteptos baltos staltiesės, paklodės, kunigaikščių ir dvariškių drabužiai nuguldavo dvaro pakraštyje stovinčiame skalbyklos namelyje. Čia buvo skalbiami, net muzikos mokyklos auklėtinių apdarai. Pasakojama, kad Oginskių mokyklos studentai, būsimieji muzikantai, kas savaitę buvo vedami į pirtį. Patys nusiprausę, norėdavo ir švarių drabužių. Tad dvaro skalbėjos net ir atsikvėpti dažnai neturėdavo kada, kol…
  • Plungės dvaro sodybos laikrodinė – oranžerija Plungės dvaro sodybos laikrodinė – oranžerija seniausias dvaro statinys ir seniausias išlikęs mūrinis pastatas Plungėje. Ant mūrų pamatų akmenyje dar galima įžiūrėti išraižytą statybos datą – 1846 m. Šią pilaitę tuometinis dvaro savininkas Rusijos imperijos grafas Platonas Zubovas skyrė savo žmonos atminimui. Pakvietė italų architektą, kuris pilaitę suprojektavo tarsi…
  • Plungės dvaro sodybos prižiūrėtojo namas Vakarinėje parko dalyje išlikęs namelis vadinamas „bažanterija“. Pavadinimas kilęs nuo lenkiškai „bažanais“ vadinamų fazanų. Šiame dviaukščiame name gyveno rūmų parke veisiamus fazanus prižiūrėjęs Andžėjus Kotoviakas. Fazanų augintojas anais laikais pagal savo pareigas vadinamas „bažanterininku“ Du kartus per dieną išėjus iš savo namų jam tekdavo traukti trimitą. Tik į šio instrumento…
  • Plungės dvaro sodybos advokatų namas Laisvės alėjos gale 1910 m. statytas namas iki šiol dažnai pavadinamas advokatų namu. Šiame name gyveno kunigaikštienės Marijos Oginskienės advokatas Skladovskis. Jis buvo laikomas vienu svarbiausiu rūmų tarnautojų. Spėjama, kad advokatui buvo pavesta dvaro dokumentų priežiūra ir teisinių sprendimų kontrolė. Už tinkamą tarnybą, advokatas, kaip ir kiti dvaro tarnautojai, nusipelnydavo…
  • Plungės dvaro sodybos parkas Pavėsį teikiančios šimtamečių augalų alėjos, čiurlenanti Babrungo upė, vienas šalia kito tyvuliuojantys tvenkiniai, juose plaukiojančios gulbės, o šalia žalia veja striksintys kiškiai ir laigančios stirnos, taip M. Oginskio laikais atrodė natūralaus miško vietoje įkurtas parkas. Išėjęs pasivaikščioti per dieną gali ir neapeiti. Parko teritorija beveik 60 hektarų. Pagrindinė parko alėja prasideda…
  • Plungės piliakalnis Norint iš aukštai apžvelgti Plungės dvaro ir parko valdas derėtų užkopti į Plungės piliakalnį. Švelniai Pilale arba Pabrėžos pilale vadinamas piliakalnis įrengtas Babrungo upės vingio slėnyje. Atskiroje kalvoje. Nuo miesto centro nutolęs nedaugiau nei pusę kilometro. Užkopus stačius penkių metrų aukščio šlaitu atsiveria erdvi keturkampė aikštelė. Kad nuo jos žvalgytis būtų patogiau, prieš…
  • Plungės dvaro sodybos koplyčia Įžengus į Plungės senosiose kapinėse esančią koplyčią norisi pritildyti balsą. Koplyčioje įrengti laidojimo rūsiai, kuriuose ilsisi amžinojo poilsio atgulę Plungės apylinkių bajorai. Romantinio klasicizmo stiliaus koplyčia grafo Zubovo lėšomis pastatyta 1858 m. Ją statę vietiniai meistrai – mūrininkas, skardininkas ir dailidė – net buvo išsiųsti į Prūsiją pasitobulinti. Grįžę koplyčią pastatė…

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Plungės raj. sav.
Comments