Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso pilies liekanos

Kryžiuočių antpuolius atremti turėjusi pilis pradėta statyti XIV amžiuje. Statybų darbus pradėjo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kęstutis. Pilis iškilo ant Aukų kalnu vadinamo piliakalnio. Tuo metu teritorija buvo negyvenama, apaugusi įvairia augmenija. Prieš imantis statybos darbų visi augalai nudeginti. Kad pilis, tarsi įspėjimas, būtų matoma iš aukštai, dominuotų aplinkoje, pilies kiemo pakraščiuose supiltas papildomas storas žvyro ir žemių sluoksnis.

Pilis statyta kaip gynybinė tvirtovė. Nuo sausumos medinę pilį atskyrė iškastas gilus griovys. Apsaugą turėjo užtikrinti net dvi eilės akmeninių sienų. Kad atlaikytų patrankų šūvius ar taranų smūgius sienų storis viršijo tris metrus. Kampuose iškilo keturkampiai bokštai. Vienas saugojo pilies vartus. Kiti tarnavo sienų gynybai. Iš išsikišusių bokštų valdovo įgulai buvo patogu šonine ugnimi apšaudyti sienas šturmuojančius priešus. Beveik tuščiais pilies kiemas buvo skirtas kariuomenei, ar, esant pavojui į pilį subėgusiems, gyventojams susirinkti.

Norint įveikti tokią pilį 1383 puolimą surengusiems kryžiuočiams prireikė net dviejų savaičių. Po kovų apgriautą ir nusiaubtą pilį atstatyti ėmėsi Vytautas. Vietoj medžio pradėtas naudoti mūras ir plytos. Statybinės medžiagos buvo gaminamos čia pat įrengtoje dviguboje kalkių degimo krosnyje. Darbininkai sumūrijo naujas ir atstatė išgriautas sienas, apgriuvusius bokštus, sustiprino gynybinės sienos šlaitus. Rytiniame pilies kiemo gale iškilo mūrinis dviejų aukštų pastatas su dideliais, smailiomis arkomis užsibaigiančiais langais. Skirtingai nei salos pilyje, statybos darbus vykdęs Vytautas, pusiasalio pilies interjero puošnumui dėmesio neskyrė. Čia vos viena kita koklinė krosnis. Nebuvo nei puošnių indų, nei prabangių audeklų. Naudotasi paprastais buities rakandais. Mirus Vytautui pilies statybos darbai liko nebaigti.