Panemunės pilies, vad. Gelgaudų, Vytėnų parkas

Dviejose Panemunės pilies parko kalvelėse dar XIV amžiuje atgulė netoliese dvarą turėjęs kunigaikštis Vytenis su žmona. Vėlesnis savininkai planavę statybas, jokių darbų laidojimo vietose nevykdė. Parkas čia pradėtas formuoti XVII a. pradžioje, dvarą valdant didikams Eperješams. Aplink rūmus buvo iškasti tvenkiniai, suformuotos medžių alėjos. Tačiau pajutus pinigų stygių priežiūros ėmė stigti. Parkas apaugo krūmais ir žolėmis, tvenkiniai išseko. Tokias apleistas valdas įsigiję Antanas Gelgaudas gal ir būtų nesiėmęs rimtų tvarkymo darbų, jei ne sėkmingos vestuvės su turtinga našle ir gerokai papilnėjusios kišenės. Nuotaka, Barborą Judickaitė-Tyzenhauzienė, naujajam vyrui užrašė ne tik dalį savo dvarų bet ir 100 000 auksinų. Kai galvos dėl pinigų sukti nebereikėjo, pasiraitojęs rankoves dvaro savininkas ėmėsi darbų. 13 hektarų parke buvo supilti poilsio kalneliai, apžvalgos aikštelės, pastatytos pavėsinės su vaizdu į Nemuno slėnį. Užtvenkus upelį sukurta penkių tarpusavyje vandeniu besidalijančių tvenkinių sistema. Šalia jų susodinti svetimžemiai medžiai – didžiulės pilkosios tuopos. Išėjus pasivaikščioti tiek dvarininkai, tiek vietiniai mėgdavo stebėti salelėje jauniklius perinčias gulbes, ar užtvertoje teritorijoje įveistame žvėryne laigančius danielius.

Parke sodinti daugiausia lapuočiai. Seniausias iš jų prie pietvakarių bokšto žaliuojantis 1,7 m skersmens ąžuolas. Egzotinių augalų netrūko oranžerijoje. Vėliau dvare įsikūrus dvasininkams saleziečiams parko priežiūra rūpinosi vienuoliai ir jų auklėtiniai. Jie tvenkiniuose užveisė karpių, atvykusiems turistams pasakodavo pilies istoriją, rengė įvairias išvykas, kūrė vaidinimus.