Paliesiaus dvaro sodybos kulto pastatų ansamblis

Pirmoji medinė bažnyčia Mielagėnuose buvo pastatyta dar 1760 metais. Mūriniai maldos namai čia iškilo Paliesiaus dvarą įsigijusio Livonijos valdžios pareigūno Kazimiero Jono Kublicko iniciatyva. Nusprendęs vystyti prekybą jis visomis išgalėmis į Mielagėnus bandė prisivilioti pirklius. Jiems pastatė karčiamą, išgrindė turgaus aikštę, įrengė parduotuvės. Kai gyventojų ėmė gausėti, o verslas įgavo pagreitį, miestelyje sumanė statyti mūrinę bažnyčią. Dvarininkui mirus, šį sumanymą teko įgyvendinti žmonai Justinai Kublickienei. Jis naujiems maldos namams, vargonininkui ir mokyklai paskyrė sklypą. Statybos truko keletą metų. Darbininkams sukalus paskutines vinis, Livonijos kanauninkas naująją bažnyčią pašventino Šv. Jono Krikštytojo vardu. Bažnyčia buvo išpuošta Kublickų dukterį vedusio Vinco Smakausko tapytais paveikslais, Šv. Petro ir Šv. Povilo statulomis. Iki šių dienų dar išlikusios žvakidės su didikų giminės herbais, prabangi rankų darbo dėžutė ostijai saugoti. Praėjus keliems dešimtmečiams po statybų bažnyčia aptverta tvora, pastatyti romantizmo vartai su varpine.

Bažnyčią savo lėšomis išlaikė dvarininkų giminė. Į maldos namus susirinkę tikintieji melsdavosi lenkiškai. Kitaip net nemokėjo. Daugiau kaip 120 metų Vilniaus vyskupai į Mielagėnus vis skirdavo kunigus lenkus. Parapijiečiai lietuviškas maldas kalbėti išmoko tik 19,03 metais, kai į Mielagėnuose klebonauti pradėjo Placidas Šarkauskas. Lietuvybės gaivintojas it užsidegęs vietinius mokėti lietuviškų poterių ir giesmių. Kunigo iniciatyva bažnyčia buvo atnaujinta.