Kretingos dvaro sodybos parkas

Keletas želdinių, saugančių nuo pajūrio vėjų ir kaitrios saulės, Kretingos dvarą supo dar XVI amžiuje. Vaismedžių sodas čia įveistas 1778 metais, dvarą valdant Ignotui Jokūbui Masalskiui. Jis liepomis apsodino kelią nuo dvaro iki bažnyčios. Į Kretingą atvežė ir pirmuosius egzotiškus augalus. Nuo 1795 metų grafai Potockiai vaismedžių sodą išplėtė, pasodino per tris šimtus sodinukų. Dvarą perėmus Zubovams, suformuotas peizažinis parkas.

Dar daugiau išteklių parkui skyrė grafas Juozapas Tiškevičius. Skverų eskizus piešė Tiškevičiaus nusamdytas parkų architektas Johannas Larassas. Patarimų negailėjo prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andre. Parke susodintos mažalapės liepos alėjomis erdvę dalijo į  keturias dalis. Kiekvienoje buvo pastatyta po skulptūromis puoštą fontaną. Sodininkai kasmet liepas karpydavo, kad susidarytų arkos pavidalo tunelis. Alėjų susikirtimo vietoje stovėjo didelė medinė altana, parke buvo iškasti keturi tvenkiniai. Į Vasaros sodą buvo draudžiama vesti šunis, vaikščioti žolynais ir skinti gėles. Ypač buvo saugomi didžiuliai parke įveisti rožynai. Parke buvo auginami fazanai ir vynuoginės sraigės. Po Antrojo pasaulinio karo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis, o parke pasidarbavo medkirčiai. Nuo 1992 metų parke iš naujo pasodinta daugiau kaip 4 000 medžių ir krūmų, įrengta apie 940 kvadratinių metrų gėlynų.

Kretingos dvaro sodybos parkas
Lietuvos Dvarai : Kretingos dvaro sodyba