Jurbarko dvaro sodybos parkas

Dvaro rūmus pasistatę kunigaikščiai Vasilčikovai XIX a. viduryje išplėtė ir parką. Čia susodintomis medžių alėjomis mėgo ne tik pasivaikščioti, parke bei šalia esančiame Smukučių šile rengė puotas. Atšilus orams vos atvykę į rūmus kunigaikščiai parke organizuodavo gegužinę. Į gamtą samdomus darbininkus ir kumečius kviesdavo ir nuėmus derlių. Medžių paunksmėje trankiai grodavo dūdų orkestras, buvo vaišinamasi mėsa ir pyragais, ragaujama bravore varyto alaus. Pavargę mielai prisėsdavo ant suolų, kurie buvo sustatyti po didžiuliu mediniu baravyku.

Ne švenčių metu parke pašaliniai buvo nepageidaujami. Aukšta mūrinė tvora saugojo ne tik kunigaikščių privatumą, bet ir augalus bei parke užveistus fazanus. Jei suaugusiuosius tvora sulaikė, tai greta buvusios mokyklos vaikams ji buvo nė motais. Vos pasibaigus pamokoms, dvaro parkas juos traukė kaip muses prie medaus. Peršokę tvorą vaikai pasileisdavo gaudynių tarp aukštų pušų ir maumedžių, bandydavo savo jėgas ropščiantis ant didžiulio parke dūlėjusio akmens.

Dabar dvaro parkas apima 30 hektarų teritoriją. Jis siaura juosta driekiasi Mituvos upės pakrante. Centrinė parko dalyje apskritas parteris apjuostas privažiavimo alėjos kilpa. Šios alėjos centre, buvusių dvaro rūmų vietoje stove paminklas skulptorius Vincui Grybui. Jis buvusioje dvaro kontoroje buvo įsirengęs dirbtuves ir čia sukūrė žymiausius savo darbus.

Toliau parke pasivaikščiojimo alėja ir tankūs medynai. Didžiąją dalį jų sudaro klevai, liepos, beržai, ąžuolai, skroblai. Prie alėjos auga daug europinių maumedžių.