TRAKŲ SALOS PILIS

Trakų salos pilis vienintelė Rytų Europoje įsikūrusi saloje. Trijų susiliejančių ežerų apsuptą vietovę netoli nuo Kernavės po sėkmingos medžioklės aptiko Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas. Susižavėjęs puikiu kraštovaizdžiu nusprendė čia statyti pilį ir įkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovų rezidenciją. Pasikeitus valdovams ir į Senuosius Trakus kunigaikščiui Kęstučiui atsivežus Palangoje pamatytą žmoną Birutę, pilies vietą teko keisti. Prie ošiančių bangų įpratusiai Birutei Senuosiuose Trakuose buvo per mažai vandens. Norėdamas jai įtikti, Kęstutis nusprendė pilį statyti pačioje Galvės ežero saloje.
Gotikinis pilies pastatas iškilo XIV amžiuje. Tuo metu vandens lygis buvo pusantro metro aukštesnis nei dabar. Statybos prasidėjo nuo trijų korpusų rūmų su priešpiliu. Sienos dar nebuvo baigtos mūryti kai Kęstutis Trakuose sulaukė 12 000 kryžiuočių kariuomenės. Vyko įnirtingi mūšiai, žvangėjo kardai, kol statoma pilis paskendo ugnies liepsnose.
Toliau statybų darbai pratęsti jau žuvus Kęstučiui. Jų ėmėsi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į savo rankas perėmęs jo sūnus Vytautas. Kunigaikštis buvo pora kartų pabuvojęs pas kryžiuočius. Apžiūrėjęs pilis ir jų administravimą, patirtį pritaikė Trakuose. Kad kylanti pilis nebūtų prastesnė už matytas, pasinaudodamas užmegztomis pažintimis pasikvietė kryžiuočių Ordino architektą. Pagal jo brėžinius, saloje ėmė dygti modernesnė ir didesnė pilis nei ją planavo statyti Kęstutis. Darbininkai pilį mūrijo iš akmenų. Jiems sutvirtinti naudojo kalkių skiedinį. Pagal gotikinį stilių pilis išpuošta raudonomis plytomis, cilindriniai skliautais. Kartą piliai nukentėjus nuo užpuolikų, gerai apgalvotos ir gynybinės funkcijos. Pastatytas net 33 metrų aukščio gynybinis bokštas – donžonas. Jo viršuje įrengta valdovo koplytėlė, o po apačia vartai su pakeliamuoju tiltu. Dar trys masyvūs gynybiniai bokštai iškilo priešpilio kampuose. Kiekviename jų tilpo net po penkiolika patrankų. Nuo puolimų apsaugotose užnugaryje statytose patalpose vadinamuose kazematuose buvo laikomi žirgai, įrengti sandėliai, virtuvės, apgyvendinti tarnai.
Baigus statybą Trakų pilis laikyta moderniausia Lietuvoje. Dviejuose kunigaikščių rūmų korpusuose buvo įrengtos devynios gyvenamosios menės. Iš jų visų išsiskyrė itin puošni reprezentacinė menė. Ją puošė vitražiniai langai ir dekoruoti žvaigždiniai skliautai. Menei dekoruoti buvo pakviesti Vilniaus dailininkai. Jie patalpas ištapė tuo metu būdinga “fresco secco” technika. Patalpoms šildyti įrengta orinio šildymo sistema. Vėliau ją pakeitė prašmatnūs renesansiniai židiniai.
Patogumai traukte traukė vis dažniau pilyje apsistoti su dvaru keliaujančiam valdovui. Trakuose dažnėjo posėdžiai, vyko teismai, buvo sprendžiami ginčai. Nuo 1409 metų Vytautas į Trakus perkėlė visą sostinės veiklą. Čia buvo laikoma Lietuvos metrika, valstybės iždas. Jame saugoti ne tik pinigai, bet ir brangenybės, Didžiojo Kunigaikščio regalijos, ginklai, parakas.
Į modernią pilį Vytautas vieną po kito kvietė ir garbingus svečius. Jų viešnagės čia dažnai užsitęsdavo iki septynių savaičių. Kiekvienas atvykęs buvo iškilmingai pasitinkamas. Pirmiausia privalomas ritualas – apsikeitimas dovanomis. Ko tik svečiai neatgabendavo. Dovanodavo maisto produktų, ginklų, šarvų. Kaip dovana buvo teikiami žirgai, egzotiški gyvūnai ar net žmonės. Vokiečių ordino magistras Vytautui kartą kaip diplomatinę dovaną net įteikė liūtą. Jis su kitais laukiniais žvėrimis ir gyvuliais buvo laikomas netoli pilies aptvertame žvėryne.
Sulaukus svečių, dvaro šeimininkės stalą serviruodavo auksuotais įrankiai ir indais, nukraudavo gardžiausiais patiekalais. Esant ypatingoms progoms svečiams itin siekta įsiteikti. Svarstant Vytauto karūnavimo idėją į Trakus suvažiavus karaliams, kunigaikščiams bei jų pasiuntiniams puotos užsitęsė kelias savaites. Joms prireikė 700 telyčių, tiek pat avinų ir paršų 600 stumbrų, 100 briedžių. Apie kiekvieno naujo patiekalo įnešimą prie stalo palinkusiems, taukus nuo barzdų braukiantiems didikams pranešdavo trimitininkas. Kad kąsniai burnoje nestrigtų, o svarstomi klausimai sulauktų palankių sprendimų kasdien ant stalo buvo patiekiama po 700 statinių midaus, tiek pat saldaus desertinio vyno, muskatėliu vadinamo. Puotaujantiems nuotaiką kėlė ir muzikantai ir juokdariai. Kai tik jų dainos ar juokai nusibosdavo didikai linksmintojais vienu su kitais keisdavosi.
Puotos buvo tokios ištaigingos, kad Trakuose planuota rengti net Vytauto karūnavimo iškilmes. Jau buvo paskirta data, tačiau Vytautas jos taip ir nesulaikė. Po Vytauto mirties valdovai Trakuose vis keitėsi. Paskutinis čia rezidavo kunigaikštis Aleksandras.
XVI amžiuje rezidencinė pilis savo funkcijas ėmė keisti. Pilis tapo tremties vieta. Joje buvo kalinami garbingi ir kilmingi asmenys. Čia buvo uždaryta Aleksandro žmona Elena kiti neeiliniuai belaisviai.
Dar vėliau pilį perėmęs Žygimantas Augustas ją buvo sumanęs rekonstruoti. Darbai jau buvo pradėti, bet per karą su Rusija ir Švedija vėl skendo ugnies liepsnose.
Nuo 1962 metų į kunigaikščių rūmus perkeltas Trakų istorijos muziejus. Jo fonduose dabar saugoma per 200 tūkstančių eksponatų.

  • Rūmai Galvės ežero saloje Trakų pilis pradėta statyti XVI amžiuje. Statybų ėmęsis Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kęstutis norėjo įtikti savo žmonai Birutei. Iš Palangos kilusiai, prie jūros ošimo įpratusiai kunigaikštienei Senuosiuose Trakuose stigo vandens. Kad žmona būtų laiminga naujai piliai vieta parinkta saloje. Deja Kęstučio pradėtus darbus nutraukė kryžiuočių išpuoliai. Vėliau ir Kęstučio mirtis. Statybos darbus…
  • Rūmų gynybinė siena Trakų pilies rūmus supančią gynybinę sieną imta statyti baigus rūmų statybos darbus. Mūrinė siena statyta prie pat salos pakraščio. Kai kur jos pamatai net mirksta ežero vandenyje. Darbininkai sieną mūrijo iš akmenų. Jos viršus buvo uždengtas betoniniu stogeliu. Kad sienos nenugriūtų nuo nuolatinio vandens skalavimo, vienur po pamatais kloti rąstai, kitur išplūktas…
  • Trakų salos pilies Vartų bokšto liekanos Tarp gynybinės sienos ir pietų kazemato korpuso įspraustas vartų bokštas statytas XV amžiuje. Tuo metu priešpilyje vienas po kilo kilo keturi gynybiniai bokštai. Trys jų buvo apvalūs, o ketvirtasis keturkampio formos. Jis tarnavo tarsi pilies vartai. Keturių aukštų pastato apačioje buvo įrengtas įvažiavimas su pakeliamuoju tiltu. Čia numatytos ir…
  • Trakų salos pilies pietryčių bokšto liekanos Gynybai skirtas pietryčių bokštas statytas XV amžiuje. Piliai dar Kęstučio valdomais laikais nukentėjus nuo kryžiuočių išpuolių buvo rimtai rūpinamasi jos gynyba. Ne tik vieta parinkta apsupta vandenų. Į pilį nutiestas pakeliamas tiltas, palei pakraščius sumūryta nei žingsniu priešui priartėti neleidžianti gynybinė siena. Kampuose iškilo aukšti bokštai. Nu jų viršaus…
  • Trakų salos pilies pietvakarių bokšto liekanos Pietvakarinis Trakų pilies bokštas kadaise buvo paverstas kalėjimu. Jame buvo laikomi didikui nepaklusę asmenys. XVI amžiuje visa rezidencinė pilis buvo tapusi tremties vieta. Joje buvo kalinama net Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro žmona Elena. XV amžiuje statytame pietvakariniame bokšte kalėjimui buvo skirtas pirmasis aukštas. Visos kitos patalpos naudotos gynybai. Į pastato…
  • Trakų salos pilies šiaurės vakarų bokšto liekanos Šiaurės vakarų bokštas statytas XV amžiuje aplink pilį mūrijant gynybinę sieną. Jis buvo skirtas pastato gynybai. Piliai dar Kęstučio valdomais laikais nukentėjus nuo kryžiuočių išpuolių buvo rimtai rūpinamasi saugumu. Ne tik vieta parinkta apsupta vandenų. Į pilį nutiestas pakeliamas tiltas, palei pakraščius sumūryta nei žingsniu priešui priartėti neleidžianti…
  • Trakų salos pilies vakarų kazemato liekanos Gynybiniuose įtvirtinimuose statyti kazematai buvo vienos saugiausių patalpų. Užnugaryje, po pylimų iškilę statiniai buvo pajėgūs atlaikyti bet kokias priešų atakas. Prireikus juose slėpdavosi ne tik įgula, bet ir buvo saugomi ginklai ar maisto produktai. Tarp dviejų Trakų pilies bokštų įspraustas XV amžiuje pastatytas ilgas kazematas buvo skirtas ūkinėms pilies…
  • Trakų salos pilies rytų kazemato liekanos Pilies statybų darbus vykdę pirmiausia pastatė rezidencinius rūmus. Vėliau ėmėsi gynybines funkcijas atlikusius pastatų. Darbininkai mūrijo akmenines sienas, statė bokštus su šaudymo angoms, rentė patrankų smūgiams atsparius kazematas. Užnugaryje, po pylimų iškilę statiniai turėjo atlaikyti bet kokias priešų atakas. Rytinio kazemeto darbininkai taip ir nespėjo pabaigti. Tačiau net ir…
  • Trakų salos pilies pietų kazemato liekanos Šalia vartų bokšto stovinti pietų kazematas pastatytas XVI amžiuje. Dviejų korpusų statinys prigludęs prie pat pietinės priešpilio gynybinės sienos. Gynybiniuose įtvirtinimuose statyti kazematai buvo vienos saugiausių patalpų. Užnugaryje iškilę statiniai buvo pajėgūs atlaikyti bet kokias priešų atakas. Į pietų kazemato pastatą buvo patenkama iš vidinio priešpilio kiemo. Čia daugiausia…
  • Trakų salos pilies trikampio kazemato liekanos Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais, virtuvės užėmė gerokai didesnes erdves nei svečiams susodinti skirto menės. Trakų pilyje virtuvės buvo įrengtos vienuose saugiausų pastatų, ne tik pietiniame, bet ir trikampiame kazematuose. Vieno aukšto trikampis kazematas su bokštelius buvo pastatytas XVI amžiuje. Į jį dvaro šeimininkė patekdavo iš pietų pusėje. Virtuvėje valgiai…
  • Priešpilio gynybinės sienos liekanos statytos gynybinės paskirties pastatas Tarp kampinių pilies bokštų priešpilio gynybinės sienos išmūrytos XV amžiuje. Jos tarp bokštų nutiestos artimiausiu atstumu. Sienų pamatai dažnai buvo klojami ant nelygaus grunto. Kad tvirčiau laikytųsi ir nesideformuotų, prie darbų plušėję darbininkai po pamatais konstravo sudėtingus medžio paklotus. Papildomai nuo ežero bangų mūšos pamatai apsaugoti pinučių…

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Trakų raj. sav.
Adresas : Karaimų g. 43 C, Trakai
Telefonas : (8 528) 55 297
Daugiau informacijos : www.trakaimuziejus.lt
Comments