TRAKŲ PILIES LIEKANŲ IR KITŲ STATINIŲ KOMPLEKSAS

Didžiąją pilimi vadinama Trakų pusiasalio pilis buvo viena didžiausių gynybinių pilių Lietuvoje. Ji užėmė net 4 hektarų plotą ir turėjo iki 11 skirtingų gynybinių bokštų.

Kryžiuočių antpuoliams atremti pilis pradėta statyti XIV amžiuje. Statybų darbus pradėjo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kęstutis. Pilis iškilo ant Aukų kalnu vadinamo piliakalnio. Tuo metu teritorija buvo negyvenama, apaugusi įvairia augmenija. Prieš imantis statybos darbų visi augalai nudeginti. Kad pilis, tarsi įspėjimas, būtų matoma iš aukštai, dominuotų aplinkoje, pilies kiemo pakraščiuose supiltas papildomas storas žvyro ir žemių sluoksnis. Statoma pilis turėjo duoti pradžią Trakų gyvenvietei ir iškilus pavojui, suteikti prieglobstį vietiniams. Kad pilis būtų apsaugota nuo sausumos darbininkams teko iškasti didžiulį griovį. Apsauginis žvyro pylimas šalia pilies siekė net keturis metrus, ant jo pastatyta medinė siena. Iškilusiuose gyvybiniuose bokštuose apsigyveno įgula. Prie vartų buvo sustatyti įėjimą ir į pilį vedantį tiltą prižiūrintys sargai. Į pilį vedė sargybos prižiūrimas tiltas. Iš viso į pilį buvo galima patekti per dvejus vartus.

Kad ir kokia stipri buvo pilis kryžiuočių šturmo atlaikyti nepavyko. 1383 metais Trakuose pasirodę kryžiuočiai pilį ardė ir daužė kaip išmanė. Mūšiui ruošęsi užpuolikai pasirinko menkiausiai apsaugotą pietvakarių sieną. Ji driekėsi apie 85 metrų. Iš kampuose sustatytų bokštų atbaidyti sienos vidurį šturmuojančius karžygius buvo beveik neįmanoma. Nei paleistos ietys, nei sviediniai jų nepasiekdavo. Kovos užsitęsė ne vieną dieną. Atsitraukę, kryžiuočiau praėjus metams keliems vėl grįždavo. Pilies pasienius nuklojo suskilę ar apdegę akmeniniai sviediniai. Žemę nubarstė arbaletinių strėlių antgaliai. Galiausiai teko pripažinti kryžiuočių pranašumą. Po paskutinio užpuolimo nespėjus atstatyti apgriautos pilies, vėl išgirdusi apie artėjančius kryžiuočius, įgula nusprendė trauktis į Vilnių. Kad turtas neliktų svetimiems, pilį atsitraukdami patys padegė.

Kovoms aprimus, jau po Kęstučio mirties, pilies atstatymo darbų ėmėsi jo sūnus Vytautas. Atstatytos išgriautos sienos, apgriuvę bokštai, sustiprinti gynybinės sienos šlaitai. Kad pilis nebebūtų toks lengvas taikinys, priekinė pilies dalis apjuosta antra siena. Papildomai mūrinėmis sienomis apsaugotas net pilį nuo sausumos skyręs griovys. Skirtingai nei Trakų salos pilyje, statybos darbus vykdęs Vytautas pusiasalio pilies interjero puošnumui dėmesio neskyrė. Čia vos viena kita koklinė krosnis. Nebuvo nei puošnių indų, nei prabangių audeklų. Naudotasi paprastais buities rakandais. Net pilyje rastos šachmatų figūrėlės buvo paprasčiausios kaulinės. Jomis daugiausia žaidė įgulos nariais. Jiems įsikurti užteko patalpų bokštuose. Nusibodus žaisti šachmatais, jie beveik vieni sukinėdavosi erdviuose pilies kiemuose. Pilis tarnavo kaip karinė tvirtovė. Joje buvo laikomi ginklai, pašarai, maistas.

Vienas pilies bokštų buvo paskirtas atvykstančiam valdovui. Kurį laiką jame buvo įsikūręs Žygimantas Kęstutaitis. Jis čia laikęs net mešką. Ją tiek mylėjęs, kad net į miegamąjį įsileisdavęs. Deja, gynybinėje pilyje net ir meškos draugijoje saugumo Žygimantui pritrūko. Kilmingus bajorus niekinęs, žiauriu elgesiu garsėjęs kunigaikštis netruko užsitraukti jų nemalonę. Jam neįtikusius aukštus didikus kunigaikštis vieną po kito suimdavo, ilgus metus kalindavo. Sunerimę, kad jų vietą gali užimti kilmingo kraujo neturintys varguoliai, bajorai ėmėsi sąmokslo. Prikalbino iš Kijevo kilusį dvarininką Skabeiką, kad jis į pilį Trakuose pristatytų šieno. Sąmokslininkai jam parūpino net tris šimtus vežimų. Kiekviename jų po šienu paslėpė po penkis ginkluotus vyrus. Dar po vieną pasodino už važnyčiotoją. Tokia vilkstinė lydima kunigaikščio Čartoryskio, Trakus pasiekė verbų sekmadienį. Kaip tik tuo metu Žygimanto sūnus ėjo iš pilies į bažnyčią. Ištaikę progą visi vežimai sudardėjo į pilies kiemą. Užtraukus velkes ir šieno kupstų išlindo ginkluoti vyrai. Nieko nelaikę patraukė tiesiai prie Žygimanto miegamojo, kur jis buvo likęs klausyti mišių. Priartėję ėmė brazdintis palei duris. Žygimantas jokių blogų kėslų net nenujautė. Pagalvojęs, kad brazdinasi meška, sklastį atvėrė. Čartoryskis jam iš karto kibo į atlapus. Tuo metu Skabeika nuo židinio pastvėrė šakes, kuriomis buvo taisomos malkos. Tereikėjo vieno smūgio ir kraujas iš galvos ištiško ant sienos.

Valdovams pamažu pilį apleidus ji paversta kalėjimu. Aplinkinės žemės pradėtos dalinti. Pilies pastatai jau buvo gerokai apgriuvę ir apleisti, kai XVIII amžiuje pilyje įsikūrė Dominikonų vienuoliai. Jie čia buvo sumanę statyti didžiulę 50 metrų ilgio bažnyčią. Statybos vyko tol, kol nesibaigė pinigai. Jų pritrūkus planus teko koreguoti. Viena bažnyčios nava perstatyta į dviejų aukštų vienuolyną. Kita paversta vienuolyno koplyčia. Tarp abiejų pastatų vietoj planuotos centrinės navos liko 8 metrų pločio kiemas.

XIX amžiuje vykdant Rusijos imperatoriaus įsakymą likę pilies statiniai išmatuoti ir aprašyti. Dar po šimtmečio, teritorija išvalyta, pastatai konservuoti. Sovietmečiu rytinis 13 metrų aukščio pilies bokštas rekonstruotas.

Dabar pilyje rengiamos viduramžių šventės, vyktas riterių kovos.

  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso pilies liekanos Kryžiuočių antpuolius atremti turėjusi pilis pradėta statyti XIV amžiuje. Statybų darbus pradėjo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kęstutis. Pilis iškilo ant Aukų kalnu vadinamo piliakalnio. Tuo metu teritorija buvo negyvenama, apaugusi įvairia augmenija. Prieš imantis statybos darbų visi augalai nudeginti. Kad pilis, tarsi įspėjimas, būtų matoma iš…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso Domininkonų vienuolyno pastatas Dominikonų vienuolynas Trakų pusiasalio teritorijoje įsikūrė 1779 metais. Pirmajame pilies kieme vienuoliai pradėjo statyti 46 metrų ilgio ir 28 metrų pločio bažnyčią. Ją projektavo Augustinas Kosakovskis, vėliau jo darbus tęsė Martynas Knakfusas. Kad pagal architektų brėžinius bažnyčia tilptų numatytame sklype vienuoliams teko nugriauti pilies…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso parko fragmentai Trakų pilies pusiasalio parkas sodintas XIX amžiaus antrojoje pusėje. Darbų imtasis uždarius Dominikonų vienuolyną. Vienuolyno korpusuose įkūrus valstybines įstaigas: globos namus, areštinę, policiją, laisvą teritoriją nuspręsta apsodinti. Čia sumanyta įrengti miesto parką Tarp apgriuvusių aukštutinės ir žemutinės pilies pastatų žemės buvo išlygintos. Vienas šalia kito…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso administracinis pastatas Iš tolo mėlyna spalva ir akinamai baltomis kolonomis akį traukiantis administracinis pastatas pastatytas 1810 metais. Tuo metu pusiasalyje šeimininkavo Dominikonų vienuoliai. Pailgas stačiakampis vieno aukšto statinys buvo naudojamas visuomenėmis reikmėms. Čia buvo įsikūręs Rusijos imperijos paštas ir telegrafas. Namo pamatai mūryti iš skaldytų akmenų. Sienos…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso Trakų karaimų namas I Gyvenamasis namas statytas 1920 metais. Jam pritaikyta tipiška karaimų namų architektūra. Pamatai mūryti iš skaldytų lauko akmenų, sienos suręstos iš rąstų. Čia įsikūrusi karaimų šeima tame pačiame name vertėsi ir prekyba. Gyvenamuosius namus Trakuose karaimai pradėjo statyti dar 1398 metais, sulaukę Lietuvos Didžiojo…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso Trakų karaimų namas VII Karaimų gatvėje stovinti namas statytas XIX amžiaus antrojoje pusėje. Iš skaldytų lauko akmenų sumūrijus pamatus, sienoms naudota mediena. Gyvenamuosius namus Trakuose karaimai pradėjo statyti dar 1398 metais, sulaukę Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto kvietimo. Iš mūšių Kryme grįžęs Vytautas laisvame miesto plote tarp abiejų…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso Trakų karaimų namas VIII Galu į gatvę stovintis medinis karaimų namas statytas XIX amžiaus antroje pusėje. Vieno aukšto pastatas turėjo pastogę, priestatą ir rūsį. Namas statytas pagal tradicišką liaudišką karaimams būdingą architektūrą. Gyvenamuosius namus Trakuose karaimai pradėjo statyti dar 1398 metais, kai iš mūšių Kryme grįžęs Vytautas…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso Trakų karaimų namas IX T raidę primenantis karaimų namas Trakuose pastatytas XIX a. viduryje. Karaimų bendruomenei priklausiusiame sklype veikė karčiama. Čia atsigaivinti ar karaimų kepamų kibinų paragauti užsukdavo tiek vietiniai, tiek pro šalį važiuojantys. Nors veikla buvo sėkminga, po Antrojo Pasaulinio karo ji nutrūko. Namas buvo perduotas…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso namas I Stačiakampio formos namas Kęstučio gatvėje pastatytas 1902 metais. Statybos data iki šiol aiškiai matosi įrėžta namo pamatuose. Jie mūryti iš lauko akmenų ir plytų. Vieno aukšto medinis pastatas statytas pagal liaudišką architektūrą. Medinius langų apvadus puošia raižyti karnizėliai, sienos dekoruotos rombais, į vidų veda dvivėrės…
  • Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso restorano pastatas Trakų pusiasalio restorano pastatas statytas po Antrojo Pasaulinio karo, apie 1947-1950 metus. Stačiakampio formos pastatas iškilo ant seno statinio pamatų. Įėjimą puošė portikai su dviem medinėmis kolonomis. Kitoje pusėje suformuota pusapvalė veranda. Į ją patekti gali iš dviejų pusių, lenktais betoniniais laiptais. Erdviame pastate įsikūrė…

Lietuvos Dvarai : Dvarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.