Plungės dvaro sodybos parkas

Pavėsį teikiančios šimtamečių augalų alėjos, čiurlenanti Babrungo upė, vienas šalia kito tyvuliuojantys tvenkiniai, juose plaukiojančios gulbės, o šalia žalia veja striksintys kiškiai ir laigančios stirnos, taip M. Oginskio laikais atrodė natūralaus miško vietoje įkurtas parkas. Išėjęs pasivaikščioti per dieną gali ir neapeiti. Parko teritorija beveik 60 hektarų. Pagrindinė parko alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje stovinčių centrinių parko vartų. Vingiuodama tarp įvairiausių medžių ir krūmų bei tvenkinių atveda iki rūmų. Oginskiai mėgdavo prisėsti visai netoli rūmų Babrungo upės pusėje įrengtoje terasoje ir iš čia grožėtis tekančios upės ir parko vaizdu.

Parko medžiai skaičiuoja šimtmečius. Bene žinomiausia jų – Perkūno ąžuolas. Pasakojama, kad šalia daugiau kaip pusantro metro skersmens galingo ąžuolo pagonybės laikais buvo kūrenama šventoji ugnis. Kad ugnis neužgestų buvo pavesta prižiūrėti vaidilutei Galindai. Kai jos mylimasis negrįžo po mūšio su kryžiuočiais, ugnį kūrenančios vaidilutės dienos aptemo. Ašarų netramdydama Galinda dieną iš dienos raudojo. Kartą jai taip raudant į plačiašakį ąžuolą trenkė perkūnas. Ąžuolas sudrebėjo, į jo kamieną prikrito žemių, iš kurių netrukus išaugo ypatingai graži gėlė. Nuo to laiko žmonės ąžuolą vadina Perkūno ąžuolu.

Susituokusios poros atklydusios į parką skuba prie penkiakamienio uosio ir ten laksto ratais. Pasakojama, kad šį uosį sodino penkių sūnų tėvas. Pasak legendos, jaunoms poroms, norinčioms susilaukti vaikelio, tereikia aplink medį apibėgti penkis kartus ir rezultatas garantuotas.

Lietuvos Dvarai : Plungės dvaro sodyba
Koordinatės : 55.9190 , 21.8410
Comments