Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Iš visų Pažaislio kamaldulių vienuolyno pastatų savo dydžiu ir architektūra išsiskiria bažnyčia. Jos kertinis akmuo buvo pašventintas 1667 metais. Bažnyčią projektavo italas architektas Džovanis Batistas Fredianis. Centrinė bažnyčios dalis buvo šešiakampė, jungianti keturias bažnyčios patalpas. Prie jos glaudėsi du 32 metrų aukščio bokštai.  Freskoms tapyti, stiuko lipdiniams kviesti meistrai iš Italijos. Vilniaus liejikas J. Delamarsas sulaukė užsakymo nulieti toli skambančius varpus – jie buvo įkelti į šiaurinį bažnyčios bokštą. Vilniečio skulptoriaus Mikalojaus Volšteino paprašyta iš smiltainio nukalti pagrindinio fasado skulptūras. Lėšų puošybai negailėta: rausvu ir juodu marmuru išklotos bažnyčios sienos, dengtos grindys. Bažnyčios kupolą papuošė italų menininko Džiusepės Rosi tapyta „Marijos karūnavimo” freska. Iš viso maldos namų viduje – beveik šimtas freskos technika sukurtų tapybos darbų. Bažnyčioje įrengti septyni barokiniai altoriai. Pietiniame jos fasade – saulės laikrodis.

Bažnyčios išvaizda stipriai pasikeitė 1839 metais, kai jos vietoje buvo nuspręsta įkurti stačiatikių cerkvę: altoriai buvo išardyti, freskos pertapytos. Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia nusiaubta. Ją vėl tvarkyti imtasi perleidus Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolėms.