PALANGOS DVARO SODYBA

Viduramžiais Palanga buvo svarbus prekybos centras. Vėliau miestelis ėmė garsėti kaip vasarvietė. Nuo 1824 metų Palangą įsigijo grafai Tiškevičiai. Iš pradžių mediniame dvare jie apsistodavo tik vasaromis ir pamažu kūrė kurortą. Juozapas Tiškevičius atidarė restoraną ir pirmąjį viešbutį – Kurhauzą. Pajūryje  sustatė persirengimo kabinas,  įrengė marmurines vonias su šildomu vandeniu.

Po Juozapo Tiškevičiaus mirties jo sūnus Feliksas tęsė darbus: statė poilsines vilas, įrengė specializuotas gydyklas. Nusprendęs Palangoje apsigyventi nuolatos, 1897 metais Birutės miške jis pastatė naujus dvaro rūmus. Juos projektavo povestuvinėje kelionėje sutiktas vokietis Francas Švechtenas. Rūmus puošė meno kūriniai, paveikslai, netrūko buitinių patogumų. Atvykę svečiai iškilmingų vakarienių būdavo kviečiami į didįjį valgomąjį. Pirmiausia svečiai vaišinti pagal prancūzišką manierą: dvaro parke skintų rožių žiedlapių arbata su pienių medumi, vynu ir vynuogėmis. Karšti patiekalai iš cokoliniame aukšte esančios virtuvės buvo keliami liftu. Papietavę židinio menėje kalbėdavo apie literatūrą, klausydavo kompozitorių muzikos, grafas su pasididžiavimu demonstruodavo paties surinktą akmens amžiaus gintaro kolekciją. Grafai svečius mokėjo papirkti savo žavesiu. Angliško stiliaus parką su gėlynais, tvenkiniais ir tilteliais Palangoje rengęs Renė Andrė laiškuose savo tėvui rašė negalintis įsivaizduoti subtilesnių asmenų. O Antaninai Tiškevičienei žėrė komplimentus: „Labai graži, jos plaukai ir akys nuostabūs, balsas švelnus ir užburiantis.” Už Felikso Tiškevičiaus ištekėjusi lenkų didiko duktė Antanina buvo aristokratiškos laikysenos. Iš pažiūros atrodė rami ir tyli, tačiau aplink ją sukosi visas rūmų gyvenimas. Daug dėmesio Tiškevičiai skyrė religijai. Jų prašymu parke pastatyta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra, įrengta Lurdo grota, pristatyta koplyčia.

Po Felikso Tiškevičiaus mirties Palangos dvaras atiteko vyriausiajam  sūnui Stanislovui. Jis prieš karą pasitraukė į Ameriką. Jaunesnysis sūnus Alfredas apsigyveno Lenkijoje. Tiškevičių valdos buvo nacionalizuotos. Dvaro rūmuose įsikūrė sovietiniai pasieniečiai, vėliau čia veikė Dailininkų kūrybos namai. Nuo 1963 m. rūmuose veikia Palangos gintaro muziejus.

 

  • Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1897 metais. Rūmų projektą rengė vokiečių architektas Francas Švechtenas. Su juo Feliksas Tiškevičius susipažino povestuvinėje kelionėje. Dviejų aukštų mūriniame pastate persipynę renesanso, baroko ir klasicizmo bruožai. Lenktą šiaurinį rūmų fasadą puošia Prancūzijoje užsakytos vazos. Šioje pusėje pagrindinės rūmų durys būdavo atveriamos tik ypatingiems svečiams. Grafai vaikščiojo pro pietų pusėje esančias duris. Čia šiltuoju metu nuolat dvelkdavo rožių kvapas, sklindantis iš dvaro rozariumo. Interjero dekorui parinktas rokoko stilius. Rūmus puošė vertingi meno kūriniai, paveikslai. Kad netrūktų šviesos, visi langai suprojektuoti rytuose, pietuose ir vakaruose. Kambariuose įrengtas centrinis šildymas ir krosnių sistema. 1907 metais rūmai rekonstruoti. Prijungta aštuoniakampė koplyčia. Po Antrojo pasaulinio karo rūmai nacionalizuoti. Nuo 1963 m. juose veikia Palangos gintaro muziejus.
  • Ant Birutės kalno, kur senovėje buvo pagonių šventykla, koplyčia pastatyta 1869 metais. Anksčiau šioje vietoje stovėjo medinė Šv. Jurgio koplytėlė. Kartą ją nusiaubė ugnis, kitą kartą nuo jūros atslinkusios audros. Naujos koplyčios statybomis rūpinosi Palangos kunigas K. Steponavičius. Projektą parengė architektas K. Majeris. Norint labiau iškelti koplytėlę, nuo  aikštelės viršaus buvo nukasti ją juosę pylimai. Suformuota didesne aikštelė.  Koplyčia puošta vitražais.
  • Parko pakraštyje prie pagrindinių vartų sargo namas pastatytas 1902 metais. Mūriniam vieno aukšto namui parinkta prancūzų renesanso stilistika. Sargo namelyje įrengta pora kambarių. Dvarą nacionalizavus, sargo namelyje buvo apgyvendinami Botanikos parko darbuotojai. Dabar čia veikia gintaro dirbinių salonas.
  • Lurdo grotos idėją Tiškevičiaus žmona Antanina Tiškevičienė nusižiūrėjo per povestuvinę kelionę po Europą. Palangoje pamaldžios ponios iniciatyva grotą apie 1899–1901 metus įrengė prancūzų meistras Bonomas. Lurdo statybai natūralūs lauko akmenys vežti iš aplinkinių gyvenviečių. Šv. Mergelės Marijos skulptūrą Tiškevičiai išsirinko Prancūzijos Lurde. Prieš nupirkdami ją pašventino. Dabar nišoje stovi Lurde esančios Dievos Motinos skulptūros kopija.
  • Angliško tipo parką Palangoje 1895 metais kūrė prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi  Renė Andre. Jiems padėjo parkų apželdintojas iš Belgijos Žiulis Biuisenas. Parke abipus rūmų suformuoti iškilmingi parteriai. Priekiniame – elipsės formos aikštė su fontanu ir „Laiminančio Kristaus” skulptūra. Kitoje rūmų pusėje – rožynas.

    Kuriant parką nemažai žemės paimta iš netoliese buvusios pelkės, o jos vietoje įrengtas parko tvenkinys ir sala su baltais tilteliais. Į parko teritoriją pateko ir šimtametis Birutės pušynas, ir pagoniška šventykla ant Birutės kalvos. Iš viso parke pasodinta apie 150 medžių rūšių.  Jų sodinukai buvo atgabenti iš Berlyno, Karaliaučiaus botanikos sodų.

Lietuvos Dvarai : Dvarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.