KRETINGOS DVARO SODYBA

 Kretingos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus. 1572 metais valdas čia įsigijo Jonas Karolis Chodkevičius. Vėliau Kretingos dvarą perėmė didikai Sapiegos, paskui kunigaikščiai Masalskiai, grafai Potockiai, Zubovai. 1874 metais dvarą iš varžytinių įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Po metų jis su visa šeima persikėlė į Kretingą. Aukštą padėtį visuomenėje tuo metu užėmęs Tiškevičius ėmėsi perstatinėti dvarą. Rūmai išgražėjo. Baltojoje salėje būdavo rengiami pokyliai, raudonojoje – klausomasi muzikos. Dvare grojo profesionalus orkestras. Geru oru Tiškevičiai įsitaisydavo sodo pavėsinėje šalia didžiulio kaštono, irstydavosi valtelėmis dvaro tvenkiniuose.

Orams subjurus orkestro muzikos garsai sklisdavo net greta rūmų pastatytoje oranžerijoje. Tai vienas didžiausių Europoje privačių žiemos sodų. Trijų aukštų oranžerijoje auga palmės, agavos, net vienas seniausių žemės augalų – cikas. Tarp žalumos girdėti kanarėlių čiulbėjimas, apačioje mirguliuoja vandens baseinai. Kalėdoms čia būdavo statoma didžiulė eglė. Prie jos atsiimti dovanų rinkdavosi tarnų vaikai.

Naujoves mėgusio grafo iniciatyva 1878 metais Kretingos dvaro vandens malūne įrengta pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė. Dar po kelerių metų įvesta pirmoji telefono linija. Ja grafas sujungė tris savo dvarus Kretingoje, Plungėje ir Rietave.

Turtų ir pajamų nestokojęs Tiškevičius prie tvenkinio pastatė gydyklą. Joje įdarbintas dvaro gydytojas nemokamai gydė sunegalavusius kumečius ir samdinius. Čia pat buvo įkurta senelių prieglauda. Grafaitė Marija Tiškevičiūtė atidarė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį.

Kretingos dvarą išpuoselėjęs grafas Tiškevičius mirė 1891 metais. Pašarvotas Palangoje, į Kretingą stikliniame karste paradine pulkininko uniforma aprengtas grafo kūnas buvo vežamas katafalku. Grafas palaidotas Tiškevičių šeimos koplyčios rūsyje. Po jo mirties dvaras atiteko Tiškevičiaus sūnui Aleksandrui. Naujasis dvarininkas steigė pramonės įmones, augino veislinius galvijus. 1940 metais sovietų valdžia Tiškevičius iškeldino. Po metų Tiškevičius į nusiaubtus rūmus grįžo, tačiau netrukus su dukra pasitraukė į Vakarus. 1945 metais Vokietijoje mirė.

Po karo dvaro rūmuose veikė buhalterių, vėliau – žemės ūkio mokykla. Šalia rūmų iškilo silikatinių plytų mokyklos priestatas, bendrabučiai, garažai.   Dabar dvare ir oranžerijoje veikia muziejus.

  • Kretingos dvaro sodybos rūmai Neorenesansinio stiliaus mūriniai rūmai Kretingoje iškilo 1860 –1870 metais. Statybomis rūpinosi dvarą įsigijęs Nikolajus Zubovas. Jis nusprendė, kad ankščiau čia stovėję mediniai pastatai nebėra tinkami. Sukviesti darbininkai ėmėsi darbų. Sodyboje iškilo trijų dalių pastatas: rytinis ir vakarinis korpusai bei juos jungiantis medinis koridorius. Vos baigus statybas dvarą iš varžytinių nupirko grafas…
  • Kretingos dvaro sodybos šiltnamio liekanos Kretingos dvaro sodyboje stūgsantys pamatai su keliomis sienomis liko nuo XIX amžiaus antroje pusėje statyto šiltnamio. Tuo metu dvarą valdė grafas Juozapas Tiškevičius. Naujovėmis domėjęsis grafas ne tik investavo į pramonę ir prekybą. Verslą plėtojo ir dvaro valdose. Buvo įrengęs alų ir degtinę gaminusią varyklą, išplėtojęs šiltnamių ūkį. Stačiakampio formos…
  • Kretingos dvaro sodybos daržininko namas XIX amžiaus antroje pusėje Kretingos dvarą įsigijęs gafas Juozapas Tiškevičius nusprendęs čia apsigyventi subūrė nemažą jam dirbančių samdinių komandą. Tarnus samdęs dvarininkas privalėjo pasirūpinti ir jų gyvenamuoju būstu. Paprastesnius darbus dribę samdiniai gyveno kumetynuose. Svarbesnes pareigas einantiems buvo statomi namai. Vienas tokių – rūmų daržninkas. Jis buvo apgyvendintas sodyboje iškilusiame…
  • Kretingos dvaro sodybos šiltnamis Greta Tiškevičių dvaro ratinės išlikęs šiltnamis statytas XIX–XX amžiuje. Tuo metu grafas Tiškevičius sodyboje buvo išplėtojęs visą šiltamių ūkį. Jų stovėjo net keletas. Iki šių laikų išlikęs tik šis vienintelis. Šiltnamiuose buvo auginamos įvairiausios gėrybės. Čia pirmiausia sunokdavo daržovės, dar neįšilus orams suderėdavo žalumynai. Produktai iš šiltnamio keliaudavo tiesiai į virtuvę.…
  • Kretingos dvaro sodybos pirmasis kumetynas Dabar apgriuvęs pirmojo kumetyno pastatas Kretingoje pastatytas XIX amžiaus antrojoje pusėje. Kumetyno, kaip ir daugelio kitų ūkinių bei gyvenamųjų pastatų, statybas organizavo dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius. Vieno aukšto pastatas suręstas iš medžio rąstų. Jis buvo skirtas dviem dvaro daržais besirūpinusiems darbininkams. Jie daržuose darbavosi su arkliais. Kumetyno butuose darbininkai…
  • Kretingos dvaro sodybos arklidės liekanos Kretingos dvaro arklidės statytos XIX amžiaus antrojoje pusėje. Jos iškilo kai dvarą įsigijęs grafas Tiškevičius sumanė išplėsti ūkinius pastatus. Sodyboje vienas šalia kito kilo tvartai, buvo statomi darbininkų gyvenamieji pastatai. Arklidėse buvo laikomi darbiniai arkliai. Juos dažniaisiai kinkydavo šiltnamių ir sodo ūkio pirežiūros darbams. Arklių čia būdavo dvi poros. Pats…
  • Kretingos dvaro sodybos ratinė Medinis ratinės pastatas Kretingos dvaro sodyboje minimas dar 1771 metų inventoriuje. Tuo metu Kretingą valdė kunigaikštis Masalskis. Medieną mūru ratinėje pakeitė XIX amžiaus antrojoje pusėje valdas įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius. Ratinėje buvo laikomos visos grafų karietos ir vežėčios. Į pastatą buvo patenkama per dvejas plačias duris. Rytinė dalis buvo skirtas vietinių…
  • Kretingos dvaro sodybos vandens malūnas Dulpučio ir Akmenos upių santakoje ties užtvanka pastatytas dvaro malūnas minimas dar 1672 metų dvaro inventoriaus knyguose. Tuo metu visus dvaro statinius ir turtus surašė Kretingą valdęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas Kazimieras Jonas Sapiega. Iš inventoriaus knygų malūnas neišnyko ir pasikeistus dvaro savininkams. Po šimto metų malūną, skaičiuodamas dvarui priklausančius…
  • Kretingos dvaro sodybos ūkvedžio namas Dviejų aukštų mūrinis ūkvedžio namas statytas XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje. Tuo metu Kretingą valdė Platonas Zubovas. Kol buvo statomi pagrindiniai rūmai, šiame tvora aptvertame pastate, buvo įsikūrusi Zubovų šeima. Net ir laikiniems namams šeimininkai investicijų nepagailėjo. Beveik visų palapų grindys klotos lentomis, lubos tinkuotos, dalis langų dengti…
  • Kretingos dvaro sodybos namas Atokiau nuo kitų dvaro sodybos pastatų stovintis namas vienintelis pastatas išlikęs kitoje Akmenos pupės pusėje. Daugybė ūkinių ir gyvenamųjų pastatų Kretingos dvaro sodyboje buvo statoma valdas įsigijus grafui Juozapui Tiškevičiui. XIX amžiaus antroje pusėje Kretingos dvare apsigyventi nusprendęs grafas subūrė nemažą jam dirbančių samdinių komandą. Tarnus samdęs dvarininkas privalėjo pasirūpinti ir…
  • Kretingos dvaro sodybos sandėlis Kretingos dvaro sodybos sandėlis pastatytas XVIII amžiuje. Vieno aukšto pastate su pastoge ir rūsiu buvo laikomi įvairiausi buities randankai, padargai. Dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius nusprendė imtis rekonstrukcijos. Plečiant dvaro veiklą trūko gyvenamųjų patalpų darbininkams. Pristačius raudonų plytų sienas sandėlis buvo pailgintas. Iš jo iškrausčius, išvežus nereikalingus daiktus įrengti kambariai. Juose…
  • Kretingos dvaro sodybos spirito varykla Spirito varykla Kretingos dvaro sodyboje pastatyta XVIII amžiaus pabaigoje. Statyti varyklą ir užsiimti alkoholinių gėrimų verslu sumanė tuo metu dvarą valdę kunigaiščiai Masalskiai. Dešiniajame Dupulčio upės krante kylanti spirto varykla buvo mūrijama iš akmenų. Kvadratinio varyklos pastato sienos iš dviejų pusių užpiltos žemių pylimu. Stogas dengtas čerpėmis. Viduje patalpos išskaidytos…
  • Kretingos dvaro sodybos administracinis pastatas Kretingos dvaro administracinis pastatas pastatytas XIX a. antrojoje pusėje. Vieno aukšto pastate buvo įsikūrusi dvaro adminsitracija. Čia dažnai užsukdavo dvaro ūkvedys. Eilėje laukdavo svarbių klausimų prispirti vietinbia ar algų panorėję dvaro darbininkai. XX amžiuje pastyatas dažnai vadintas “baltuoju” Tokius vardu pastatas pavadintas ne dėl sienų splavos, o dėl pieno. Laisvoje…
  • Kretingos dvaro sodybos antras kumetynas Kretingos dvaro valdas įsigijęs grafas Tiškevičius it įsijuosęs statę ūkinius ir gyvenamuosius pastatus. Iš viso sodyboje išdygo ne keturi kumetynai. Juose buvo apgyvendinti dvaro samdiniai. Skirtuose butuose jie įsikurdavo ne po vieną, kartu su šeimomis. Gavę tinkamas gyvenimo sąlygas, pajutę rūpestį, samdiniai galėjo visą savo laiką skirti dvaro rūpesčiams. Medinio…
  • Kretingos dvaro sodybos trečias kumetynas Kretingos dvaro sodybą įsijus grafui Juozapui Tiškevičiui dvaro veikla vis plėtėsi. Naujoves išbandyti norėjęs grafas įsuko spirito varyko veiklą, išplėtė šiltnamių ūkį, įkūrė pirmą hidroeletrinę, nutiesė telefono liniją. Visiems jo sumanymas reikėjo pagalbinių rankų. O samdiniams gyvenamųjų patalpų. Pastatytai dviem kumetynais dvaro sodyboje neapsiribota. Trečiasis „T“ raidės formos kumetynas pastatytas…
  • Kretingos dvaro sodybos daržinė Kretingos dvaro sodybos daržinė pastatyta XIX amžiaus antroje pusėje. Tuo metu dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius ne tik atnaujino dvaro rūmus, bet ir stipriai išplėtė visa sodybą. Sukviesti apylinkių darbininkai kur iš plytų, kur iš akmenų ar medienos pastatė keliasdešim gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Daržinė buvo pastatyta iš medinių karkasinių konstrukcijų.…
  • Kretingos dvaro sodybos kalvio namas Kretingos dvarą įsigijęs Juozapas Tiškevičius gyvenamuoju būstu dvaro darbininkams rūpinosi pagal jų užimams pareigas. Eiliniai samdiniai buvo apgyvendinti keturiuose kumetynuose. Aukštesnes pareigas ėję, gavo po atskirą namą. Bene puošniausia rezidencija buvo skirta ūkvedžiui, namą turėjo daržininkas. Atskiras namelis XIX a. antrojoje pusėje pastatytas ir dvaro kalviui. Jis apgyvendintas vieno aukšto…
  • Kretingos dvaro sodybos kalvė XIX amžiaus antrojoje pusėje Kretingos dvaro sodyboje kartu su kitais ūkiniais pastatais pastatyta ir kalvė. Joje plaktuku kaukšėjęs kalvis darbo nestokojo. Jam tekdavo ne tik rūpintis arklių pasagomis, tvarkyti sulūžusius buities rankandus. Kalvio sumanumo dažnai prireikdavo ir įgyvendinant naujoves mėgusio grafo Juozapo Tiškevičiaus sumanymus. Grafas Kretingoje ne tik plėtojo šiltnamių ūkį,…
  • Kretingos dvaro sodybos kluonas Iš Tiškevičių valdymo laikais Kretingoje statyto kluono dabar likusios tik raudonų plytų kolonos ir medinės sijos. Anuomet erdviame, daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų kluone buvo laikomi dvaro ūkyje nuimti javai. Jie čia pat ir buvo kuliami, sandėliuojami ir grūdai. Ūkio reikalams naudotas ir pastato rūsys. Kad būtų patogu privažiuoti prie kluono…
  • Kretingos dvaro sodybos stalių dirbtuvės Kretingos dvaro sodybos stalių dirbtuvės passtatytos XIX amžiaus antrojoje pusėje. Tuo metu dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius ne tik atnaujino dvaro rūmus, bet ir stipriai išplėtė visą sodybą. Sukviesti apylinkių darbininkai kur iš plytų, kur iš akmenų ar medienos pastatė keliasdešimt gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Jiems dygstant kaip grybai po…
  • Kretingos dvaro sodybos tvarto liekanos Kretingos dvaro sodyboje atskirus pastatus turėjo ne tik pagal atliekamus darbus ir rangą skirtomi darbininkai. Net arkliai buvo išskaidyti. Iš lauko akmenų ir skaldos sumūrytame U formo tvarte buvo laikomi tik darbiniai arkliai. Išeiginiams, kuriais jodinėjo pats grafas ar kurie traukdavo karietas su grafo šeima, čia vienos nebuvo numatyta. 40…
  • Kretingos dvaro sodybos ketvirtas kumetynas Kretingos dvaro valdas įsigijęs grafas Tiškevičius it įsijuosęs statė ūkinius ir gyvenamuosius pastatus. Gyvenamuoju būstu dvaro darbininkams rūpinosi pagal jų užimamas pareigas. Aukštesnes pareigas ėję darbininkai gavo po atskirą namą. Eiliniai samdiniai buvo apgyvendinti keturiuose kumetynuose. Ketvirtasis kumetynas statytas XIX amžiaus pabaigoje. Vieno aukšto pastatas mūrytas iš plytų. Virš durų…
  • Kretingos dvaro sodybos ligoninė Kretingos dvarą įsigijęs grafas Juozapas Tiškevičius garsėjo ne tik kaip naujovių mėgėjas. Jis rūpinosi ir socialiniais reikalais. Nesvetimas jam buvo ir Kretingos gyventojų bei jam dirbančių žmonių gerbūvis bei sveikata. Vos įsikūręs rūmuose grafas sumanė netoli dvaro pastatyti ligoninę. Vieno aukšto statinys iškilo iš raudonų plytų. Čia grafų įdarbintas ir kas…
  • Kretingos dvaro sodybos tvartas Stačiakampio formos dvaro sodybos tvartas statytas XIX pirmojoje pusėje. Tuometu dvarą valdė kunigaikščiai Zubovai. Vėliau rūmus perėmęs grafas Juozapas Tiškevičius pastatą rekonstravo. Jis tuo metu ėmėsi grandiozinių statybos darbų. Ne tik atnaujino dvaro rūmus, bet ir stipriai išplėtė visą sodybą. Sukviesti apylinkių darbininkai kur iš plytų, kur iš akmenų ar medienos…
  • Kretingos dvaro sodybos parkas Keletas želdinių saugančių nuo pajūrio vėjų ir kaitrios saulės Kretingos dvarą supo dar XVI amžiuje. Vaismedžių sodas čia įveistas 1778 metais dvarą valdant Ignotui Jokūbui Masalskiui. Jis liepomis apsodino kelią nuo dvaro iki bažnyčios. Į Kretingą atvežė ir pirmuosius egzotiškus augalus, nuo kurių pradėtas kurti įspūdingas žiemos sodas. Apželdinimo darbų nenutraukė…
  • Kretingos dvaro sodybos tvora su vartais Kretingos dvaro sodybą tvora nuo prašaliečių akių aptvėrė ją valdantis kunigaikštis Zubovas. Tvoros statybų imtasi baigus tarp rūmų ir sodo formuoti peizažinį parką. Darbininkai parsivežę kalnus akmenų greitai surentė mūrinę tvorą. Kad ilgiau laikytų ir dailiau atrodytų jos viršus buvo dengtas čerpėmis. Baigus statybas miestelėnai tik akies kraštelius begalėjo…
  • Tiškevičių šeimos koplyčios mauzoliejaus ir kapinių tvoros su vartais kompleksas Neogotikinis Tiškevičių šeimos koplyčios mauzoliejus pastatytas Kretingos parapijos naujosiose kapinėse. Koplyčios statybomis užsiėmė paskutinis Kretingos savininkas grafas Aleksandras Tiškevičius ir jo motina grafienė Sofija Tiškevičienė. Projektuoti būsimos grafų laidojimo vietos atvyko švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Pradėjus statybas, pirmiausia iš akmenų ir raudonų plytų…
  • Pietinė tvoros atkarpa Nuo prašalaičių ir slenkančių kalvos žemių koplyčią supančią tvortą projektavęs lenkų kilmės architektas JUozapas Padlevskis ją išskaitė į dvi dalis. Abiems parinko skirtingus architektūrinius sprendimus. Pietinėje Tiškevičių koplyčios mauzoliejaus pusėje sumūryta raudonų plytų tvora. Čia dirbantiems statybininkams plytos buvo gabenamos tiesiai iš Kretingos dvaro plytinės. Tvoros stulpai puošti stogeliu su figūriniais elementais.…
  • Šiaurinė tvoros atkarpa Nuo prašalaičių ir slenkančių kalvos žemių koplyčią supančią tvortą projektavęs lenkų kilmės architektas ją išskaitė į dvi dalis ir abiems parinko skirtingus sprendimus. Šiaurinė tvoros atkarpa dengta profilinėmis plytomis. Jos tvorą statantiems darbininkams buvo pristatomos iš liejyklos Prūsijoje. Atraminiai tvoros stulpai puošti smailiarkinėmis mišomis. Jie siaurėja į viršų ir užsibaigia tų pačių…
  • Šiauriniai vartai Šiauriniai vartai vedantys į Tiškevičių koplyčią mauzoliejų pastatyti kartu su pačia koplyčia. Vartams projektuoktuoti paskutinis Kretingos dvafą valdęs Aleksandras Tiškevičius pasamdė Rusijoje gyvenantį lenkų kilmės architektą Juozapą Padlevskį. Jis šiauriniams vartams parinko prie koplyčios derantį neogotikos stilių. Trijų dalių vartų vidurinė dalis palikta atvira, o šoninės dengtos bokšteliais. Vartų pamatas sumūrytas iš akmenų.…
  • Kapinių pietiniai vartai Ant kalvelės kylančią Tiškevičių koplyčią mauzoliejų aptverti nusamdytas lenkų kilmės architektas Juozapas Padlevskis sumanė įrengti dviejų stilių tvortą ir vartus. Jei šiaurinėje pusėje vartams jis parinko neogotikos stilių, tai pietinėje pusėje pritaikė istorizmo stilistiką. Du masyvūs arkine sąrama sujungti stulpai vartuose sudarė vieną angą. Virš jos trijų pakopų laiptuotas frontonas. Vartų pamatas…

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Kretingos raj. sav.
Adresas : Vilniaus g. 20, Kretinga 97104
Telefonas : (8 445) 77323
Daugiau informacijos : http://www.kretingosmuziejus.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.