JURBARKO DVARO SODYBA

Jurbarke karališkasis dvaras buvo dar XIV amžiuje.  1795 metais dvarą iš  Rusijos imperatorės Jekaterinos II gavo jos favoritas Platonas Zubovas.  Jis pasamdė architektą Pončinį, kad šis suprojektuotų naujus dvaro rūmus. 1845 metais Rusijos caras Nikolajus I dvarą  padovanojo savo patikėtiniui kunigaikščiui Ilarionui Vasiljevičiui Vasilčikovui. Šiam mirus, dvaras atiteko jo  sūnui Ilarionui Ilarionovičiui Vasilčikovui. Šeimininkas pasistatė naujus rūmus su ištaigingu holu, oranžeriją, išplėtė parką. Svetimiems į teritoriją patekti buvo uždrausta. Tik lankytis kunigaikščių pastatytoje cerkvėje jokių draudimų nebuvo. Kad iš dvaro gautų pelno, kunigaikštis pardavinėjo mišką, įrengė plytinę, lentpjūvę, alaus daryklą. Vasilčikovai Jurbarke išlaikė ligoninę, vaikų prieglaudą, elgetyną.

1870 metais mirus kunigaikščiui, dvaras atiteko jo sūnui Sergejus Ilarionovičiui Vasilčikovui. Jis, kaip ir tėvas, su žmona Marija į Jurbarką atvykdavo tik vasaromis. Vos atvykę parke prie rūmų rengdavo gegužinę. Rudeniop – derliaus šventę. Į puotą buvo kviečiami visi dvaro darbininkai su šeimomis. Jiems pavaišinti virdavo didelį puodą kopūstų, mėsos, šeimininkės prikepdavo pyragų. Kunigaikštis pastatydavo statinaitę alaus, vaikams negailėdavo saldainių, o moterims išdalydavo atlikusius audeklus.

Vasilčikovų lėšomis Jurbarke pradėjo veikti pirmoji elektrinė, buvo įsteigta lietuviška audimo mokykla. Dvare veikė verpykla, alaus darykla, buvo plėtojama sviesto ir sūrių gamyba. Jurbarke pagaminti „bakšteiniški” ir „olandiški” sūriai buvo net eksportuojami į Prancūziją. Vasilčikovai verslumą bandė įskiepyti ir vietiniams, rengė žemės ūkio parodas.  Nelaimei ištikus, kunigaikštis vietos žmonių likimo valiai nepalikdavo. Pagelbėdavo po didesnių potvynių, gaisrų.

Vokietijai paskelbus karą Rusijai, kunigaikštis buvo paskirtas kavalerijos divizijos vadu. Kol divizija būdavo išsidėsčiusi netoli Jurbarko, vos radęs laiko vykdavo į dvarą. Nujausdamas grėsmę organizavo, kad vertingiausias turtas iškeliautų į Rusiją. Prasidėjus karui kunigaikščio šeima apsigyveno Sankt Peterburge. Dvaro valdos buvo išdalytos bežemiams. Parkai su čia esančiais namais paskirti „Saulės“ progimnazijai. Dabar Jurbarko dvare įsikūręs Jurbarko krašto muziejus.

  • Jurbarko dvaro sodybos pietų oficina Jurbarko dvaro sodybos pietinė oficina pastatyta XIX a. I pusėje, kai Jurbarką valdė kunigaikščiai Vasilčikovai. Statybos prasidėjo apie 1847-uosius metus. Dvaro sodyboje dygo stilingi dvaro rūmai, simetriškai jiems buvo pastatytos dvi oficinos. Pietų pusėje iškilusi dviaukštė oficina buvo skirta dvaro tarnams. Čia jie gavo butus, kuriuose galėdavo gyventi su šeimomis.…
  • Jurbarko dvaro sodybos šiaurės oficina XIX a. I pusėje Jurbarko dvaro sodyboje pastatyta dviaukštė šiaurės oficina savo išore buvo identiška pietinei oficinai. Tačiau vidaus interjeras skyrėsi. Jurbarko dvarą valdę kunigaikščiai Vasilčikovai šiaurės oficinos įrengimui skyrė gerokai daugiau lėšų. Viduje iki šiol išlikęs puošnaus medžio dekoro interjeras. Originalios medinės drožybos lubos. Skirtingai nei tarnų apgyvendinta pietų…
  • Jurbarko dvaro sodybos cerkvės pastatas Puošni stačiatikių cerkvė Jurbarko dvaro sodyboje buvo perstatyta iš mūrinio degtinės sandėlio. Jis spėjama statytas dar dvarą valdant Platonui Zubovui. 1865 metais pašventinta cerkvė buvo naudojama ne tik kunigaikščio reikmėms. Ji buvo atvira visiems tikintiesiems. Tuoktis ar krikštyti šioje cerkvėje buvo laikoma garbės reikalu. Cerkvę pastatę Vasilčikovai išlaikė ir dvasininką.…
  • Jurbarko dvaro sodybos kumetynas Už dvaro teritorijos stovintis kumetynas statytas XIX a. viduryje. Jame buvo apgyvendinti samdomi dvaro darbininkai. Kiekvienas jų, be gyvenamųjų patalpų, dar gaudavo ir gabalėlį žemės, savo reikmės galėjo laikyti gyvulių. Už sunkų darbą kumečiai sulaukdavo ir kunigaikščio padėkų. Rudeniop, nuėmus derlių dvare buvo rengiama didžiulė puota. Darbininkai ir kumečiai į ją…
  • Jurbarko dvaro sodybos ūkinis pastatas Jurbarko dvaro sodybos ūkinis pastatas statytas XX a. pradžioje. Jame buvo laikomi dvare auginami gyvuliai, jiems skirti pašarai, sudėti dvaro ūkyje naudojami rakandai. Dvarą valdantis kunigaikštis Sergejus Vasilčikovas net ir nebūdamas dvare, rūpinosi jo ūkiu. Jis siekė, kad dvaras duotų kuo daugiau naudos, diegė modernias naujoves. Verslauti ir rūpintis savo…
  • Jurbarko dvaro sodybos namas, vadinamasis dragūnų klubas XIX a. pabaigoje šalia įvažiavimo į dvarą pastatytas ilgas medinis pastatas tarnavo kaip karininkų namas. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, Nemunu ėjo siena su Prūsija. Jurbarkas tapo pasienio miestu. Sienai apsaugoti Jurbarke buvo dislokuotas dragūnų pulkas. Ruošiantis jų atvykimui teko pastatyti karininkų namą, kareivines, arklides, muitines pastatus. Rusiškos…
  • Jurbarko dvaro sodybos tvoros fragmentas Stilingus dvaro rūmus pasistatę, parką išplėtę kunigaikščiai Vasilčikovai pasirūpino, kad jų ramybės nedrumstų prašalaičiai. Visa dvaro teritorija buvo aptverta raudonų plytų tvora. Prie rūmų buvo galima patekti per dvejus aukštus plačius geležinius vartus. Dabar likę tik ažūrines kalto metalo varčias laikę raudonų plytų stulpai su varteliais pėstiesiems ir dalis mūrinės…
  • Jurbarko dvaro sodybos parkas Dvaro rūmus pasistatę kunigaikščiai Vasilčikovai XIX a. viduryje išplėtė ir parką. Čia susodintomis medžių alėjomis mėgo ne tik pasivaikščioti, parke bei šalia esančiame Smukučių šile rengė puotas. Atšilus orams vos atvykę į rūmus kunigaikščiai parke organizuodavo gegužinę. Į gamtą samdomus darbininkus ir kumečius kviesdavo ir nuėmus derlių. Medžių paunksmėje trankiai grodavo…

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Jurbarko raj. sav.
Adresas : Vydūno g. 19, Jurbarkas 74122
El. paštas : turizmas@jurbarkas.lt
Telefonas : (8 447) 51 485

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.