ARKIKATEDROS BAZILIKOS, ŽEMUTINĖS IR AUKŠTUTINĖS PILIŲ PASTATŲ, JŲ LIEKANŲ IR KITŲ STATINIŲ KOMPLEKSO ŽEMUTINĖS PILIES RŪMŲ LIEKANOS

 Žemutinė pilis nuolatiniu Lietuvos politiniu, religiniu ir kultūriniu centru tapo XV amžiuje. Iš gynybai pritaikytos tvirtovės, ištaigingai rūmais turėsiančios virsti pilies rekonstrukciją pradėjo  Aleksandras Jogailaits. Renesanso stilių pilis įgavo, kai atstatymo darbų ėmėsi Žygimantas Senasis su žmona Bona Sforca. Darbus tęsė ir jų sūnus Žygimantas Augustas. Rūmų sienos buvo padengtos brangiais audiniais, grindys išklotos keraminėmis plytelėmis, patalpas šildė glazūruotų koklių krosnys. Kambarių sienas puošė įmantrūs gobelenai, medžioklės trofėjai.

Statybininkai į rūmus buvo kviečiami ir Žygimantui Augustui susipažinus su Barbora Radvilaite. Kad būtų lengviau nepastebimam nukakti pas mylimąją,  Žygimantas Augustas liepė sukonstruoti slaptą koridorių į Radvilų rūmus. Po poros metų susitikinėjimų įvyko slaptos vestuvės. Joms prieštaravo ne tik karalienė Bona, bet ir Lenkijos Seimas. Norėdamas atitraukti žmonos dėmesį nuo netylančių kalbų, Žygimantas Augustas rūmuose ėmė rengti nesibaigiančias puotas, šokių vakarus, kaukių balius ir riterių turnyrus. Kai Barbora, užklupta ligos, mirė, Žygimantas liepė rūmų sienas apmušti juodais audeklais, o pats visą likusį gyvenimą vilkėjo tik juodus gedulo drabužius.

Žemutinė Vilniaus pilis vėl suklestėjo prasidėjus Vazų dinastijos valdymui. Vilniaus rūmai tapo ištaiginga rezidencija, kurioje buvo sprendžiami  svarbūs Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos politikos klausimai. Iškilmingoms vakarienėms rūmų virtuvėje buvo ruošiama net iki 70 patiekalų. Po vaišių – teatras. Vladislovo Vazos laikais rūmuose dirbo  30 operos dainininkų, 20 baleto šokėjų, 10 aktorių ir net 40 muzikantų kolektyvas. Atlyginimas jiems mokėtas iš valstybės iždo. Didikų mėgtos linksmybės ne visada baigdavosi laimingai. 1643 metais valdovų rūmų kieme per surengtas meškų pjautynes iš narvo ištrūkęs žvėris mirtinai sužeidė Vladislovo Vazos žmoną.

1655 metais Vilnių užėmus rusams, rūmai buvo sudeginti ir išplėšti. Vėliau carinės Rusijos administracijos nurodymu rūmai buvo nugriauti. Liko tik rytinio korpuso dalis. Po Antrojo pasaulinio karo pastate veikė Pionierių rūmai. Tiesiant šilumos trasą ir atradus Valdovų rūmų rūsius, pradėti archeologiniai kasinėjimai, o vėliau – atstatymo darbai.

  • Žemutinė pilis nuolatiniu Lietuvos politiniu, religiniu ir kultūriniu centru tapo XV amžiuje. Iš gynybai pritaikytos tvirtovės, ištaigingai rūmais turėsiančios virsti pilies rekonstrukciją pradėjo Aleksandras Jogailaits. Renesanso stilių pilis įgavo, kai atstatymo darbų ėmėsi Žygimantas Senasis su žmona Bona Sforca. Darbus tęsė ir jų sūnus Žygimantas Augustas. Rūmų sienos buvo padengtos brangiais audiniais, grindys išklotos keraminėmis plytelėmis, patalpas šildė glazūruotų koklių krosnys. Kambarių sienas puošė įmantrūs gobelenai, medžioklės trofėjai.

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Vilniaus m. sav.
Adresas : Arsenalo g. 5, LT-01143 Vilnius
Daugiau informacijos : www.katedra.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.