ALANTOS DVARO SODYBA

Alantos miestelis pirmą kartą paminėtas 1436 metais. Žygimantas Kęstutaitis Alantą kaip dovaną už  nuopelnus įteikė didikui Kristinui Astikui. Vėliau daugiau kaip 200 metų Alantos valdos priklausė Radviloms. Dvaras ėmė prekiauti grūdais, iš Rygos eksportuodavo druską. Daugiausia dėmesio ir apkalbų sulaukdavo dvare Kristupo Radvilos įkurta alchemijos ir medicinos laboratorija. Vietiniai tokius mokslus laikė raganystėmis.

Dar labiau Alantos dvaras suklestėjo, kai valdas nupirko lenkas dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis. 1853 metais jis pradėjo Alantos dvaro rūmų statybą. Užsakytos granito kolonos laivais buvo plukdomos iš Suomijos į Klaipėdos uostą. Iš ten jaučiais gabentos į Alantą. Vasaros rezidencijos rūmai, primenantys Italijos vilą, pastatyti su keturių aukštų apžvalgos bokšteliu. Jame įrengta aštuonkampė apžvalgos aikštelė. Čia, vos dvarininkui atvykus, būdavo keliama vėliava. Alantoje ponas pasirodydavo pavasarį ir gyvendavo iki rudens. Atvykęs atveždavo saldainių, o išvažiuodamas už tvoros palikdavo drabužių. Tačiau dovanos žiauraus ir negailestingo dvarininko padarytų nuoskaudų neatpirkdavo.

Į rūmų bokštą užlipęs ponas akylai stebėdavo, ar baudžiauninkai neneša užantyje javų maišelio pasislėpę.  Baudžiauninkų būta nepėsčių. Savo drobinėse kelnėse per visa klešnių ilgį jie siūdindavosi vidines kišenes. Į jas prisipildavo grūdų ir taip gabendavo namo. Baudžiauninkai darbuose nugaras lenkdavo net šventadieniais, buvo apkrauti nepakeliamais mokesčiais. Neišgalinčius susimokėti ponas tiesiog išvarydavo iš namų. Neapsikentę žiaurumo, baudžiauninkai net nusprendė pasiskųsti vyskupui Mykolui Valančiui. Išlikusiame 1858 m. rašytame rašte dėstoma, kad  mušimo neišvengia net nėščios moterys, nuo smūgių ne vienas apkurtęs ar dantis pametęs. Deja pagalvos baudžiauninkai nesulaukė. Sužinojęs apie raštą, ponas sušaukė kareivius ir išskirstė po baudžiauninkų pirkias.

Negailestingas baudžiauninkams, ponas tarsi pasikeisdavo prakalbus apie meną. Daug užsienio kalbų mokėjęs, keliauti mėgęs ponas kaupė įspūdingas meno kolekcijas. Rūmų valgomojo sienas puošė dekoratyvinių japoniško porceliano lėkščių kolekcija. Buvo pastatyta samurajaus skulptūra. Šis kambarys buvo vadinamas japonišku. Jame patarnautojais dirbo svetimtaučiai. Vietiniai stebėjosi, kad į Alantą šeimininkas atsiveža ir juodaodžių tarnų

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą savininkas dvarą išnuomojo, susirinko vertingiausius turtus, sukrovė juos į keturiolika vežimų ir išvyko.

Sovietmečius dvare veikė žemės ūkio mokykla, gyveno dėstytojai ir moksleiviai. Nuo 1974 m. antrame aukšte veikia biblioteka. Dešinėje pusėje įsteigtas Alantos dvaro muziejus-galerija.

  • Alantos dvaro sodybos arklidė Arklidė dvaro sodyboje pastatyta 1840 m. Vieno aukšto pastatas sudarytas iš 2 dalių. Šiaurinėje  įrengtos patalpos arkliams ir žirgams.  Pietinėje, mažesnėje, dalyje – gyvenamosios  patalpos. Čia būdavo apgyvendami arklininkai. Amžininkai iki šiol prisimena juodus žirgus blizgančiomis pasagomis. Jais pavasarį į dvarą atvykdavo šeimininkas, lenkų dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis. Sovietmečiu arklidėse veikė veterinarijos…
  • Alantos dvaro sodybos kluonas pastatytas XIX a. II pusėje. Pačiame jo viduryje įrengti dvivėriai vartai. Per juos į kluoną buvo vežami nukulti javai. Iš viso kluonas turėjo net tris skirtingas įvažas. 1999 metais kluoną nusiaubė gaisras. Po ugnies siautėjimo išliko tik  akmenų mūro sienos.  Virš jų iš silikatinių ir keraminių plytų buvo išmūrytos naujos sienos,…
  • Alantos dvaro sodybos ledainė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje iškilęs vieno aukšto ledainės pastatas dvaro šeimininkėms atstojo šaldytuvą. Pastatas maždaug vienu metru įgilintas. Iki šiol žemutinėje patalpų dalyje yra išlikusios 3 skersinės mūro pertvaros. Ledainės pastate – keturios skirtingos patalpos. Į ledainę žiemą būdavo prinešama ledo luitų. Vasarą šis ledas buvo naudojamas maisto…
  • Alantos dvaro sodybos parkas Dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis dvaro parkui išmonės nepagailėjo. Parke suformuotos medžių alėjos, iškasti trys netaisyklingų formų tvenkiniai. Medžiai sodinti taip, kad augant jų kamienai susijungtų ir sudarytų vieną didingą puokštę. Be vietinių medžių, netrūksta ir egzotinių augalų. Ant parko ribos pastatytos ažūrinės altanos, kelių metrų aukščio siaurėjantis baltas obeliskas, arčiau dvaro –…
  • Pietų pusėje stovintis kumetynas taip pat buvo skirtas samdomiems darbininkams. Vieno aukšto pastato fasadą puošė keturių kolonų portikas. Viduje įrengti keturi identiški butai. Dalį patalpų užėmė skalbykla. Tuo metu ji buvo vadinama „procka”. Skalbėjoms vandens toli ieškoti nereikėjo, prieš pat namą buvęs galingas šaltinis. Spėjama, kad būtent jis ir nulėmė viso dvaro statybos vietą. Kasant…
  • Alantos dvaro sodybos rūkykla Rūkyklos statybos Alantos dvare vyko XIX a. pab. – XX a. pr. Vieno aukšto kvadratiniame statinyje – viena patalpa. Vėdinimui viršutinėje sienų dalyje iškirstos smulkios stačiakampės angelės, išdėstytos šachmatų tvarka. Fasado centre durys išryškintos arkos formos sąrama. Sovietmečiu rūkyklos išvaizda pasikeitė. Čia buvo iškirstos angos langams, pakeista stogo danga.
  • Alantos dvaro sodybos rūmai Itališką vilą primenančius neoromaninių bruožų rūmus 1853 m. statė lenkas Tadeušas Pac-Pomarnackis. Statyboms granito kolonos buvo užsakytos Suomijoje. Laivais atgabentos į Klaipėdą, o iš ten pakinkytais jaučiais į Alantą. Fasadui negailėta papuošimų: gausu arkučių, puošnių karnizų. Kairėje rūmų pusėje pristatytas keturių aukštų apžvalgos bokštas, jo viršuje į dvarą atvykus ponui buvo…
  • Alantos dvaro sandėlis statytas lenkų dvarininko Tadeušo Pac-Pomarnackio valdymo laikais. Vieno aukšto statinio centrinėje dalyje buvo įrengti du atskiri prieškambariai, turintys atskirus įėjimus. Iš jų buvo patenkama į šoninėse pastato dalyse esančias patalpas. Jose ir buvo sandėliuojami įvairiausi daiktai. Dienos šviesa į patalpas patekdavo vos pro kelis langus. Dabar jų vietas žymi raudonų plytų mūras.…
  • Alantos dvaro sodybos šiaurės kumetynas Vieno aukšto šiaurės kumetynas 1853 m. statytas iš akmens mūro. Pastatą puošia raudonų plytų langų apvadai, kelių eilių karnizas. Išilginė siena pastatą dalija į dvi vienodas dalis, abipus jos įrengti 4 butai samdomiems darbininkams. Kiekviena šeima turėjo po atskiras duris. Vienoje kumetyno pusėje butai buvo erdvesni – kiekvienai šeimai buvo…
  • Į rytus nuo Alantos dvaro sodybą juosiančių vartų stovintis svirnas statytas XX a. Vieno aukšto statinys suręstas iš rąstų. Svirno viduje – keturios skirtingos patalpos. Jose buvo laikomi įvairiausi dvaro buityje naudojami rakandai. 2001 metais svirną nusiaubė ugnis. Dabar dalis pastato suremontuota.
  • Alantos dvaro sodybos tvarto liekanos Alantos dvaro tvartas pastatytas sodybos ūkiniame kieme. Tvarte buvo laikomos melžiamos karvės, jaučiai, kiaulės. Autentiškas vieno aukšto pastato vidaus suplanavimas neišliko. Sovietmečiu pastatas buvo rekonstruotas: langų, durų angos išdidintos, pristatytas silikatinių plytų mūro priestatas. 1999 metais, kaip ir kluoną, tvartą nusiaubė ugnis. Po gaisro liko tik akmenų ir plytų mūro…
  • Alantos dvaro sodybos tvoros fragmentai Iš visą dvaro sodybą juosusių ir nuo prašalaičių saugojusių vartų nedaug kas likę. Tarp svirno liekanų ir arklidės stūkso du maždaug metro aukščio vartų stulpai, dekoruoti raudonomis plytomis.  Greta matyti keletas tvoros fragmentų – keturi kvadrato formos stulpai, nesiekiantys metro aukščio.  Valdant lenkui dvarininkui, dvaro darbininkai prie šių vartų sulaukdavo…
  • Dvaro sodybos centrinėje dalyje į rytus nuo rūmų stovintis pastatas tarnavo kaip virtuvė. Stačiakampio formos statinys ties durimis puoštas kolonomis. Langai dekoruoti neogotikiniais karnizais. Virtuvės pastato viduryje suprojektuotas koridorius, iš jo patenkama į dvi vienodas patalpas. Virėjoms rimčiausias darbymetis prasidėdavo pavasarį ir tęsdavosi iki vėlyvo rudens, kai dvare apsigyvendavo šeimininkai.

Lietuvos Dvarai : Dvarai
Savivaldybė : Molėtų raj. sav.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.