• Saldutiškio dvaro sodybos rūmai Saldutiškio dvaro rūmai iškilo apie 1830 metus. Dvaro rūmus įsigijo ir čia rimtų pertvarkų ėmėsi senos Rusijos giminė Jaloveckių atstovas Antanas Jeloveckis. Jo sumanymu, pradėjus statybas rūmams parinktos grakščios formos. Rūmų centrinė dalis vieno aukšto, iš šonų – dviaukščiai korpusai. Į pastatą buvo patenkama pro šiaurietišką renesanso frontonėlį. Rūmų vidus puoštas…
  • Saldutiškio dvaro sodybos svirno liekanos Svirnas Saldutiškio dvaro sodybos kieme iškilo baigus pagrindinių rūmų statybas. Paprastai iš apvalių tąšytų rąstų ar medienos statomiems svirnams Saldutiškyje parinktos kitokios medžiagos. Siaurąjį geležinkelį tuo metu per Saldutiškį tiesęs dvarininkas pasirūpino, kad svirno statyboms darbininkai naudotų didžiulius akmenis. 1843 metais iškilusio svirno fasadas, langai puošti raudonų plytų apvadais. Svirne…
  • Saldutiškio dvaro sodybos ledainė Šaldytuvą dvaro šeimininkėms atstojusi ledainė Saldutiškyje pastatyta XIX pabaigoje. Tuo metu be ledainės neapsiėjo nė vienas rimtesnis dvaras. Vieno aukšto statinys buvo įgilintas į žemę. Taip lengviau buvo išlaikoma vėsi patalpų temperatūra. Į ledainę dvaro darbininkai žiemą prigabendavo kalnus ledo luitų. Dažniausiai juos pjausdydavo nuo užšalusių netolimų vandens telkinių. Tirpstant ledui…
  • Saldutiškio dvaro sodybos tvarto liekanos ; Saldutiškio dvaro sodybos arklidės liekanos Saldutiškio dvaro tvartas ir arklidės pastatytos 1898 metais. Tuo metu dvarą valdė Boleslavas Jaloveckis. Jis ir sumanė sodyboje atnaujinti ūkinius pastatus. Arklidės ir tvarto pastatai buvo mūrijami iš didžiulių akmenų. Juo rideno ir vieną prie kito lipdė šeimininko samdyti darbininkai. Pats dvarininkas daug laiko…
  • Saldutiškio dvaro sodybos parkas Saldutiškio dvaro rūmus supantis parkas įkurtas XIX amžiaus pabaigoje. Tuometinis dvaro šeimininkas Boleslovas Jaloveckis domėjosi ne tik geležinkeliais, projektavo traukinius ir tiesė bėgių linijas. Jam buvo svarbi ir supanti aplinka. Net nutiesęs kelią nuo geležinkelio stoties iki dvaro pasirūpino, kad jis būtų apsodintas tuopomis. Dar gražesnę gamtos oazę sukūrė savo namuose.…
  • Dryžių piliakalnis Saldutiškės piliakalnis dažnai dar vadinamas Dryžių vardu. Šį pavadinimą davė vietiniai nuo netoliese esančio Dryžių kaimo. Visą pailgą piliakalnį supa pelkėtos daubos. Į viršų statūs piliakalnio šlaitai driekiasi vietomis 8, vietomis 14 metrų. Aikštelės viršuje ankščiau buvo pylimas. Ariant jis išardytas. Šlaituose galima pamatyti apie 30 metrų pločio terasas. Papėdėje I tūkstantmetyje gyventa…
  • Stasiūnų pilkapynas Stasėnų kaimo pakraštyje akmenimis apjuostuose pilkapuose amžinojo poilsio atgulę V–VIII amžiuje šiose apylinkėse gyvenę vietiniai. Pilkapiuose laidoti imta pradėjus dirbti žemę. Žalvario amžiuje prieš laidojant žmones degindavo. Jų palaikus urnoje dažnai tik paramstydavo akmenimis. Vėliau, geležies amžiuje atsisakius deginimo kapai dažnai būdavo tik aptveriami akmeninėmis tvorelėmis. Panašiai, apjuostos ir Stasiūnų pilkapynų sampilos. Iš…
  • Stogastulpis su ornamentuotu kryželiu Dryžių kaimo senkapuose stovintis stogastulpis pagamintas 1988 metais. Pagal 1871 metų pavyzdį stogastulpį atkūrė visa menininkų grupė: Giedrius Stulpinas, Audrius Krulis, Rytas Margeris, Irtas Zmuida, Darius Žukas. Tarp medžių iškilusio stogastulpio viršutinėje dalyje dantukų ir arkų ornamentu puoštas keturšlaitis stogelis. Jis dengia nukryžiuotojo statulėlę. Virš stogastulpio iškilęs paprastos kompozicijos kryželis. 1971…
  • Geniakalnio kapinynas Viduramžių ginklai, buities rakandai ir puošalai kartu su mirusiais žmonėmis dar XVI amžiuje palaidoti Geniakalnio kaime apylinkėse. Atskiroje 2 metrų aukščio aikštelėje 6 viduramžių kapai atrasti tik 1998 metais. Ėmus tyrinėti kapus, juose rasti geležiniai kirveliai, peiliai, ietigaliai. Be tuometinių ginklų kapuose aptikta ir buities daiktų bei papuošalų: viduramžių skustuvo fragmentas, žalvariniai žvangučiai,…
  • Subiškio pilkapynas Subiškio apylinkėse kelis šimtus metrų nusidriekusiame pilkapyne net 75 kapai. Juose žmonės palaidoti IX–XII amžiuje. Pilkapiuose amžinojo poilsio mirusieji imti laidoti pradėjus verstis žemės ūkiu. Kapai dažniausiai būdavo pažymėti užritintais akmenimis. Subiškyje virš metro iškilusius sampilus juosia duobės ir grioviai. XX a. 4 dešimtmetyje atlikus tyrinėjimus pilkapiuose rasta ne tik žmonių laidojimo pėdsakų.…
  • Kalnas vad. Šventakalniu Apie 20 metrų į viršų iškilęs beveik puskilometrio ilgio Šventakalnio pavadinimą gavęs gūbrys iš tolo matomas apylinkėse. Šventakalniu vadinama tik aukščiausia kalno dalis. Žemesnioji turi kitokį pavadinimą. Vieni keliais metrais žemesnįjį gūbrį vadina Atauga, kiti Pušalotu ar Pušelės kalnu. Pušimis ir krūmais apaugę visi kalno šlaitai. Tik užkopus į viršų atsidengia plynė.…